Sveiki,
Dairydamasis, kas šią
vasarą vakarais ar popietėmis galėtų mane pralinksminti ir atbaidyti nuo niūrių
minčių, nė nedvejodamas pagalvojau apie kokį nors dar nematytą ir smagų
amerikietišką komedijos serialą. Tiesą sakant, rinkausi iš „Filadelfijoje
visada saulėta“ ir „Viceprezidentė“ (angl. Veep) pirmųjų
sezono. „Filadelfijoje visada saulėta“ jau Amerikoje tapęs kultiniu, tačiau po
pirmosios serijos peržiūros supratau, kad lėkštoki situacijų siužetai šįkart ne
man, tad nusprendžiau tęsti kur kas labiau „suveržtą“ komediją apie tariamą JAV
viceprezidentę Selina Mejer.
Serialą sudaro 7 sezonai,
o premjera įvyko 2012 metais. „Viceprezidentę“ išleido puikių serialų kalvė
HBO, kuri retai nuvilia savo produkcija, na, o prie režisūros dirbo Armando
Iannucci, žinomas kaip komedijos žanrą išmanantis serialų ir kino filmų
kūrėjas. „Viceprezidentę“ transliavo iki pat 2019 metų pandeminio laikotarpio.
Tiesa, pirmasis sezonas, kurį sužiūrėjau, yra trumpesnis, viso labo 8 serijos,
tačiau to pakanka suprasti serialo humorą, ritmą, sumanymą ir atmosferą.
Pagrindinio vaidmens
atlikėja yra Julia Louis-Dreyfus, kuri plačiau visiems žinoma iš taip pat
kultinio amerikietiško serialo „Seinfeld“ (1989-1998), pastarasis vaidmuo garantavo
ir pagrindinį vaidmenį seriale „Viceprezidentė“. Aktorė išties pasirodo puikiai
jau pirmajame sezone ir per ateinančius kūrybinius Selinos vaidmens kūrimo
laikus ji susižers ne vieną „Emmy“ ir „Auksinio gaublio“ apdovanojimą kaip
geriausia komedijos serialų aktorė. Ne ką mažiau filme juokingi ir
viceprezidentės pakalikai Garis (aktr. Tony Hale), Eimi (aktr. Anna Chlumsky)
bei Denas (akrt. Reid Scott).
Nesiplėsiu ir detaliai
neanalizuosiu kiekvieno ryškesnio veikėjo charakteristikos, tik aptarsiu bendrą
pirmojo sezono įspūdį.
O įspūdis... Jog žiūri iš
esmės rimtesnę komediją, kurioje kaip kokiuose „Simpsonuose“ atsispindi amerikietiška
politinė kasdienybė, liapsusai, skandalai. Ne visada juos gali susieti su
tikrove, tačiau tikras amerikietis, kuris kasdien ar bent jau iš dalies seka
savo šalies gyvenimą, manau, serialą žiūrėtų su daug labiau tikrovę atliepiančiomis
situacijomis, pamatytų tai, ko lietuvis galbūt nesusietų. Visgi nereikia būti
amerikiečiu, kad žiūrėtum „Viceprezidentę“, užtenka ir mūsų politikų kalbų ir
grimasų, kurie daugiau ar mažiau panašūs į Selinos Mejer gyvenimą.
Serialas nuo pat
pirmosios serijos panardina į viceprezidentės būstinę, o veiksmas išskirtinai
sukasi apie Selinos darbo komandą, jos rinkiminę kampaniją, darbą su žmonėmis
ir viešosiomis kalbomis. Didžiausias Selinos darbas yra išlaikyti savo įvaizdį
ir reitingus, deja, kaip matome, dažnai netgi komandos pagalba ne visada sugeba
tai padaryti. Smagu, kad serialas viceprezidentės nevaizduoja visiškai
atbukusios kvailelės, kuri nesupranta savo statuso ir politinių manevrų.
Seriale tikrai blyksteli ir Selinos gerų sprendimų, kuriuos įdomu žiūrovui
stebėti ir vertinti iš pilietinės perspektyvos.
Patiko man ir pasirinktas
intensyvus ritmas, kuris, pavyzdžiui, skiriasi nuo personažės Lesli iš serialo „Parkai
ir poilsis“ perspektyvos, kuriame irgi einama per vietos savivaldybės reikalus
ir viešosios nuomonės išsaugojimą. „Viceprezidentė“ nepaprastai „plepus“
filmas, kuriame dialogai pratrūksta kriokliu ir ne visada pavyko pagauti tą
politizuotą leksiką ir pokalbių nuotrupas, mat, dažnai seriale nepaaiškinama,
apie ką kalbama ir kokiai konferencijai Selina ruošiasi, tačiau serijai einant
išaiškėja visa situacija, tad būkite kantrūs. Tiesą sakant, tas „plepumas“,
kuris kuria dinamiško politinio reakcijų ir sprendimų burbulą, man nė kiek
nemaišė. Šio sezono vinis – Selinos nėštumas ir bandymai nuo visuomenės tai
nuslėpti. Jau vien ko verta toji serija, kai Selina darosi nėštumo testą
mokyklos vaikų tualete, kurioje ji kaip viceprezidentė turi pabūti ir „pasireklamuoti“
su vaikais. Man asmeniškai toji serija geriausia šiame sezone.
Šiaip vargina mane tie politiniai serialai, tad „Kortų namelio“ taip ir neįstengiau pažiūrėti daugiau
nei dvi serijas, o ir politizuoti, dažnai „Oskarus“ raškantys filmai apie kokios
nors aferos atskleidimą irgi sekina, todėl labai atsargiai renkuosi. Visgi „Viceprezidentė“
nėra prastas pasirinkimas, nes komedija apgalvota iš politinės perspektyvos,
puiki pagrindinė aktorė ir taiklūs politizuoti juokeliai, žmogiškai suprantamos
situacijos ir galimi nešvankūs užkulisiai. Tiesa, nežinau, ar sugrįšiu prie
antrojo sezono, kol kas pasitenkinu šituo.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą