Sveiki,
Jau nebežinau, kelintą sukurtą lenkų režisierės M. Szumowskos
žiūriu, tačiau visai neseniai man labai patiko peržiūrėtas jos vaidybinis „Veidas“
(2017), kurį vertinu kaip itin gerai sukaltą. Vienas naujesnių jos filmų, mus
pasiekusių per Kino pavasarį pandeminiu metu, buvo „Sniego daugiau nebus“
(lenk. Śniegu już nigdy nie będzie) (2020), pastarasis buvo gerai
įvertintas kino kritikų ir net pačių žiūrovų, o Kino pavasaryje įtrauktas į
programą Meistrai.
Žiūrėdamas „Sniego daugiau nebus“, pagalvojau, jog
kažko nesuprantu, nes sniegas nelipa į vientisą istorijos darinį, nejaudina ir
net retsykiais kelia žiovulį – visiška priešingybė ankstesniam režisierės
darbui „Veidas“. Pati pradžia tiek siužetiškai, tiek atmosfera labai sudomina, intriga
didelė, todėl žiūrovas užkelia didelius lūkesčius. Ženia – iš Perpetės regiono
atkeliavęs ukrainietis, imigrantas Lenkijoje, galimai dėl radioaktyvumo tapęs
gyduoliu, turintis ekstrasensinių gydomųjų galių. Pati pirmoji scena, kada jis
užhipnotizuoja leidimą gyventi Lenkijoje teikiantį pareigūną ir pats užsideda
parašą, yra filmo geriausia scena, vėliau viskas grimzta filosofiškai ir
melancholiškai į dugną.
Po to rodomi lyg ir visiškai kitokie laikai, Ženia
dirba gydytoju-masažuotoju, kuris aptarnauja vieno turtingo rajono gyventojus,
masiškai įklimpusius per liūdesį į narkotikus ir neištikimybę. Veikėjai liguisti,
apibrėžiami kaip Holivude vienkryptiškai, primena ne žmones, o dvasinių klipatų
personažus. Filme daug dirbtinokos sugestijos, panėrimo į pasąmonę, kurioje
tarsi ilgimasi vaikystės, tyrumo, lengvumo, tačiau veikėjai įstrigę savo ligose,
priklausomybėse ir nežinojime, ką veikti su savo gyvenimu. Iš tikrųjų pats
Ženia stagnatiškas, neįdomus, vienkryptis, prisiimantis pranašo vaidmenį, bet
nesipuikuoja, nesmerkia ir savo klientų, tarsi būtų kažin koks beskonis
idėjinis tipas tarp depresija sergančių turčių. Pastarasis taip pat serga
vaikystės ilgesiu ir nuolat galvoja apie motiną...
Maniau, kad įtampą pakurstys kokia aštresnė vaikų sukurtų narkotikų gamybos linija, Ženios stalkeriškas persekiojimas ar kokia
netikėta pavydo ir meilės linija, tačiau viskas taip nugesinta, kad susidaro įspūdis,
jog režisierė norėjo išgauti tyčia menkasiužetinį dvasines ligas atspindintį
filmą tarkovskiškais būdais. Filme yra ir sapno pasąmoninė erdvė, „Stalkerio“
judantys puodeliai ,ir kiti niuansai, citatos, frazės, tačiau niekur visas tas
miksas nenuveda. Filmas, švelniai tariant, norėjęs tapti šiuolaikinio žmogaus
dvasios atšvaitu, tampa bedvasiu kaip ir tie iliuzijų bei traumų iškankinti
turčiai. Neslėpsiu, filmo visuma nuvylė, o filmo finalas, kada vyro netekusi
jauna blondinė daro linksmą maginį pasirodymą mokykloje su Ženia ir per pasirodymą
Ženio dingsta visam laikui, man buvo pernelyg banali ir nuspėjama.
Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 6.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą