Sveiki,
Kartais taip gera ir linksma grįžti į komercinį didįjį
kiną, kad net sukyla apmaudas, kai jis pasibaigia. Trijų valandų karnavalinis epas „Babilonas“ (angl. Babylon)
(2022), kurį režisavo „Atkirtis“ (2014) bei „Kalifornijos svajos“ (2016)
režisierius Damien Chazelle, buvo vienas ryškiausių šios vasaros mano matytų
filmų. Tai labai kruopštus ir gerai apgalvojantis režisierius, kuris kuria
didingus vaizdus, tad peno žiūrovui po vienodai atriekiama tiek estetiniu, tiek
filmo turinio prasme. Nors taip ir nepamėgau to muilino miuziklo „Kalifornijos
svajos“, manau, kad visgi „Babilonas“ vienas silpniausių režisieriaus darbų, kurį
sužiūrėjau iki galo beveik, atrodo, nemirksėdamas, nes nei minutės neprailgo.
Kaip koks miniatiūrinis pakvaišęs tarantiniškų spalvų serialas.
Vis galvoju, ar įmanoma perteikti senojo Holivudo dvasią
ir atmosferą kaip nors tikroviškiau? Pastaruoju metu režisieriai kalbėdami apie
šią epochą pasitelkia būtent to meto kino elementus, todėl jie tokie
netikroviški. „Babilonas“ taip pat nėra tikroviškas, nors gerai „įsūdytas“ į
trečiojo dešimtmečio kino rėmus, kada nebyliojo kino saulėlydyje užgimsta ir
garsinis kinas, o su juo pamažu ir dideli moraliniai standartai. Viename beprotiškame
vakarėlyje svajoklė Nelė gauna pasiūlymą suvaidinti nebyliajame kine, po kurio
labai greitai išgarsėja kaip moralinių standartų neatitinkančią aktorę. Šalia
šios istorijos plėtojama ir senstelėjusio aktoriaus Džeko karjeros pabaiga, nes
jis kinui tampa per senas, iš kino išgujama ir azijietė... Atrodo, kad
Holivudas kratosi to, kas nepatogu, ir ropščiasi į baltaodžių jaunų ir seksualių
aktorių standartus. Sunku patikėti, kad visgi pirmiau Holivudas išgyveno
tolerancijos laikotarpį, o po to stereotipų stagnaciją. Taigi šioje terpėje
dinamiškai pavaizduoti veikėjai „malasi“ bandydami išlaikyti savo populiarumą,
svaigindamiesi ir makabriškai žiūrėdami į mirštančius antraeilius aktorius.
Čionai, aišku, pasakojama ir Menio bei Nelės meilės
istorija, kuri iš dalies primena Boni ir Klaido siužetinį braižą, režisierius
nepraleidžia progos paryškinti Holivudo juodąją svaiginimosi kainą: alkoholis, lošimai,
išsekimas nuo narkotikų ir kažkokiuose pusrūsiuose auginami freak žmonių
hibridai, kurie koreliuoja su juodojo Holivudo konspiracinėmis teorijomis.
Jeigu Ryan Murphy savo mini serialą „Holivudas“ kūrė viziją, koks galėjo tapti
progresyvus, tai šis režisierius perteikia viską, kodėl jis tokiu netapo.
Filmas nevelka į šviesią optimistinę pusę, o juostos idėja yra labai paprasta:
atsargiai su holivudinėm svajonėm, nes neįgyvendinti troškimai labai nuvilia,
netgi gali atimti gyvybę ir visiškai sužlugdyti, nes šiaip ar taip Holivudą
valdė kelių žmonių galingas patriarchatas, ir, jeigu jiems neįtinki, gali dėtis
kilpą ant kaklo arba grįžti į savo gyvenimėlį. Daug pavojingų, įtampų,
nuostabos keliančių situacijų, daug gašlumo, prabangos ir muzikos fiesta
tvoskiantis filmas buvo tikra atgaiva, o aktorė Margot Robbie buvo neįtikėtinai
pašėlusi, nors, kaip pati teigė, būtent šis vaidmuo jos gyvenime buvo pats
sunkiausias. Nepaisant to, filmas labai pavykęs, bet tikiu, kad ne visiems
įtiks.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 60/100
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą