Sveiki,
Žiūriu naują amerikietiškų filmų tendenciją ir nišą.
Pagaliau išbridome iš slaptųjų agentų perkūrimo dešimtmečio ir, atrodo, jog
Holivudas susižavėjo įvairių įmonių susikūrimo, pakylimo ir nuosmukio
istorijomis, kuriose žiūrovas nepaklysta detektyvinėse Džeimso Bondo siužetuose,
o lengviau sieja savo vaikystės reklamines emblemas ir vartojimą su filmo
dokumentiniu kontekstu. Neseniai matytas žaismingas filmas apie kompiuterinį
populiarų žaidimą tetrį (filmas „Tetris“) papildo šis naujas pliušinių žaislų rinką
nuo 1983 metų vaizduojantis „Pliušinis burbulas“ (angl. The Beanie
Bubble) (2023), o mano eilėje laukia dar vienas rinką perteikiantis
vaidybinis filmas. Kol kas, neslėpsiu, įdomu žiūrėti šiuos filmus, kol dar
nepersisotinau.
Žiūrint tokį filmą kaip „Pliušinis burbulas“, manding,
visada kyla klausimų, koks tikrovės ir filmo kūrėjų santykis? Kiek tame
neatitikimų ir išmonės, nes filmo visgi negalime priimti už gryną pinigą kaip
tikrovės dokumentiką. Tikriausiai reiktų domėtis pliušinių žaislų rinka ir pačiais
veikėjų prototipais. Tikrovėje iš tikrųjų dar gyvas milijonierius Ty Warner (g.
1944), sukūręs unikaliai sėkmingą pliušinių žaislų rinką, tačiau filme
atskleidžiama, jog jis absoliučiai nevykėlis ir aferistas, kurio gyvenime
pasitaikė trys svarbios moterys, kurios, tikėdamos Ty kaip partneriu, paaukojo
savo idėjas, o Ty jomis kuo puikiausiai pasinaudojo, kad sukurtų savo imperiją.
Iš vienos pusės stebina moterų patiklumas, nes be jų verslininkas nesugebėtų
net kioske parduoti nė vieno pliušinio.
Perteikti keturi charakteriai visgi nudailinti labai holivudiškai,
spalvingi rūbai atitinka laikmečio
kostiumus, bet šiame filme visgi yra kažkas „barbiško“, kažkas netikro,
pritaikyta nuotykiams ir tikėjimui, jog taip lengva rizikuoti ir kurti panašias
imperijas. Nors visos filmo moterys galiausiai sukūrė sėkmingas karjeras, o Ty
buvo nuteistas, visgi tomis nesėkmės dienomis, kai Ty akivaizdžiai moterims
parodydavo vidurinį pirštą ir laikydavo jas už nieką, tikriausiai nebuvo tokios
spalvingos ir gražios kaip filme. Visgi filmas perteiktas iš feministinės pusės,
nes Ty galiausiai lieka kvailas traumuotas ir šeimos negalintis susikurti
myžnius, o moterys stiprios ir galinčios palikti Ty ir susikurti kitus
sėkmingus gyvenimus. Šių dienų klasika, tačiau neatmeskime, kad šioje istorijoje,
jei gerai pasidomėsite, yra daug tiesos. Visumoje filmas nėra stebuklas,
sukaltas pagal jau įsigalėjusius spalvingus dinamiškus kanonus. Su kolega ginčijomės
dėl raudonplaukės aktorės Sarah Snook, kurią jis palaikė Emma Stone. Nė velnio.
Ji ir yra Sarah Snook. Dar juokėmės iš filme vaizduojamų vaikų, kurie plėšia ir
kriokia prie žaislų lentynų, trokšdami neaiškių formų pliušinių. Šiuolaikinis
septynmetis vietoj išmaniojo gavęs tokį pliušinį nesuprastų nei tėvų, nei
Kalėdų Senelio. Ot laikai buvo!
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 49/100
IMDb: 6.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą