Informacija apie albumą: Cher - Dancing Queen [Vinyl, LP] (2018)
2019 m. sausio 5 d., šeštadienis
2019 m. sausio 2 d., trečiadienis
Šios dienos nuotrauka: žinių ir informacinės visuomenės propagandos veikimo principas
Sveiki,
Dalijuosi
šia netikėtai šiandien iššokusia karikatūra, kuri vėlei man sukėlė nemažai
prisiminimų apie tai, kokia yra mūsų informacijos ir žinių visuomenė
manipuliatorė. Kaip daugelis išminčių anksčiau ir dabar sako, kad jeigu tu
sieki sąmoningumo ir plėtros savyje, geriausia yra atsisakyti per televiziją
informacinių laidų, nes jos yra perdirbtos, padirbtos, nukreipiančios
nesąmoningumo keliu, ir žinoma, formuojančios negatyvumą tarp mūsų.
Kadangi
aš negaliu kol kas gyventi be žinių, stengiuosi atsirinkti, ką ir kaip skaitau.
Tai pirmas žingsnis, nes žiūrėti į užpakalį kaip ant tai „24 valandos“, tai po
to iš tikrųjų ir manome, kad Lietuva prasigėrusių giminių kraštas, kuriame
pešasi dėl ne vietoje pertvertos tvoros ar 20 eurų skolos. Geriau išvis
nežiūrėti tokių laidų, bet... Kai pradėjau filtruoti informaciją, pastebėjau,
kiek daug yra susikūrusių alternatyvių informacinių laidų, susijusių su
dvasinėmis praktikomis, sąmoningumu ir kt. Tiek daug, kad nespėju daugelio net
pažiūrėti ir apdoroti.
Pasakysiu
netgi taip: jeigu per žinias praneša, kad po
trijų dienų labai šals ir bus didelė pūga, o mes tą informaciją priimame
besąlygiškai, (o turint galvoje, kad mintys yra daiktai ir pritraukia
realizaciją), daugybę žmonių išgirdę šią informaciją ima ruoštis ir taip
pritraukia tokius orus, prisidėdami prie bendros kolektyvinės sąmonės, bendros
energetikos. Vadinasi, jeigu tai tik pavyzdys su orais, tai pagalvokime, kaip
veikia pasaulis, kai mums sako kasdien, kad tas ir anas brangsta, kad „rusai
puola“, kad šis, tas ir anas yra blogai... Ir mes tai mintimis realizuojame ir
padedame vykti šiai negatyvumo propagandai, vadinasi, iš to šūdelio, krintančio
pro informacijos tinklus, mes užsiauginame dabartį ir rytdieną.
Žinau,
skamba nelabai palankiai, kai gyveni stimuliuojamas tomis negatyviomis ir
propagandinėmis žiniomis, bet kai sąmoningai nusprendi, kad yra alternatyva,
manau, pasaulis ima pamažu ir apsiverčia. Pati pozityvi informacija tave ima „persekioti“,
atsiranda savaime. Tad linkiu filtruoti viską, ką žiūrite ir skaitote. Kuo
mažiau televizinių žinių, kuo mažiau negatyvių portalų su žiniomis, tuo geriau
mums, mūsų sveikatai ir pasauliui.
Jūsų
Maištinga Siela
Geriausi filmai, matyti 2018 metais: sąrašas
Sveiki,
Net
nežinau, ar verta dar daryti atskirą geriausių mano 2018 metais matytų filmų
sąrašą, nes pernai filmai, galiu pasakyti, vieni vargingiausių, turiu galvoje ypač antrąją metų pusę, kada nebepavyko nueiti į Scanoramos festivalio filmus ir pataisyti
šiuos reikalus, todėl tikriausiai didžiausią įspūdį paliko arba „Kino pavasario“
juostos, arba žiūrėti filmai originalo kalba. Na, ir viena bei kita atsitiktinė
kino juosta.
Kas
nutiko šiemet? Toks įspūdis, kad šiek tiek pradedu nusivilti kinu. Norisi
kažko, kas aštru, provokuoja, gal net didesnių perversijų, atvirumo kine,
tačiau mane vis pasiekia kažin kokios vidutiniškos dramos, gerose sąlygose, bet
su abejotina režisūra. Nebepasisotinu tokia kino kokybe, nors garantuoju, todėl
ir kino 2018 metais apmąžta, nors dar prieš penkerius metus būčiau vieną ar
kitą juostą įvertinęs labai gerai.
Nedaug
mačiau dokumentinių juostų, bet „Kino pavasaryje“ šįkart jos paliko patį
geriausią įspūdį ir perspjovė daugelį vaidybinių filmų. Ne itin paveikė šiaip
jau iš esmės geri 2018 metų filmai kaip antai „Boružėlė“ ir kt. – per nuobodu,
kad net galvojau, jog geriau būčiau antrąkart pažiūrėjęs kokį „Kvadratą“ ar „Nemeilė“.
Taigi
skelbiu savo geriausių filmų sąrašus (jie suskirstyti atsitiktine tvarka) su nuorodomis į recenzijas (kaip visada
raudonai pažymėtos nuorodos yra išties, mano galva, filmai, kuriuos verta pamatyti):
Visgi
peržiūrėjęs sudarytą sąrašą – o jis iš tikrųjų nemažas – gal kiek pervertinau,
kad tiek mažai gero kino mačiau, juk kitaip tokio sąrašo net nebūtų. Iš tikrųjų
kino prasme buvo skurdžiausi du paskutinieji mėnesiai, kurie ir suformavo įspūdį,
kad nieko gero nepamačiau. O visgi pamačiau ir dar visai gerų filmų!
Ačiū,
kad sekėte mano kino naujienas praėjusiais metais.
Su
geriausiais linkėjimais –
Jūsų
Maištinga Siela
2019 m. sausio 1 d., antradienis
Šios dienos nuotrauka: Šventasis Kailašo kalnas (Kailash)
Jurga Ivanauskaitė prie Kailašo kalno.
Sveiki,
Ieškodamas,
kas galėtų mane įkvėpti Naujųjų metų dieną, tai prisiminiau, kad kažkada
piketuodavau „Free Tibet!“ Vilniuje prie Kinijos ambasados. Ir štai! Tibetas „iššoko“.
Pirmasis dalykas – egzotiškieji Himalajai ir, žinoma, legendinis šventas Kailašo
kalnas (aukštis 6638 m.), kurį reikia apeiti bent kartą per gyvenimą.
Hinduistams šis kalnas – dievo Šivos namai, budistams –tai visatos centras ir į
patį kalną kopti negalima, jį galima tik apeiti. Tiems, kurie bandė ten nueiti,
pakriko protas ir šiaip atsitiko keisti ir kiek kraupūs dalykai, apie tai šiek
tiek užsimenama lietuviškoje dokumentinėje video medžiagoje, tad ir siūlau Jums
jį pasižiūrėti:
Jūsų
Maištinga Siela
Šios dienos daina: George Michael - "Careless Whisper" [žodžiai / lyrics]
Sveiki,
Kažkodėl
nusprendžiau prisiminti ne per seniausiai mirusio atlikėjo George Michael (1963-2016) ir jo tikriausiai vieną žinomiausių
dainų „Careless Whisper“. Buvęs grupės „Wham“ vienas iš pagrindinių
narių, šią dainą įrašė ir išleido 1984 metais albumui „Make It Big“. Nors šis
singlas eina kaip dueto „Wham“, tačiau apskritai daina laikoma pirmuoju G.
Michael singlu ir vienu sėkmingiausiu. Atlikėjas tikra devinto dešimtmečio
legenda, kurio populiarumas beveik prilygo pačiam Michael Jacksonui. Beje, tai
vienas labiausiai parduodamų britų atlikėjų per visą istoriją.
Šis
singlas buvo toks populiarus, kad tiek JAV, tik Europoje tapo karščiausiu metų
hitu ir daugiau nei 25 šalyse pasiekė topo viršūnę (įdomu, ką tuo metu klausėsi
lietuviai?). Jo parduota visame pasaulyje atskirai be albumo 6 milijonai įrašų.
Kūrinys labiausiai žinomas dėl jame dominuojančio saksofono, kurio melodija buvo
kaip skiriamuoju G. Michael muzikos ženklu, panaudotu daugybėje serialų, TV
laidų ir filmuose kaip garso takelio fragmentas.
Šiandien
siūlau pasižiūrėti vaizdo klipą:
Žodžiai
/ Lyrics
"Careless Whisper"
I feel so unsure
As I take your hand
And lead you to the dance floor
As the music dies
Something in your eyes
Calls to mind a silver screen
And all its sad goodbyes
I'm never gonna dance again
Guilty feet have got no rhythm
Though it's easy to pretend
I know you're not a fool
I should've known better than to cheat a friend
And waste the chance that I've been given
So I'm never gonna dance again
The way I danced with you
Time can never mend
The careless whispers of a good friend
To the heart and mind
Ignorance is kind
There's no comfort in the truth
Pain is all you'll find
I'm never gonna dance again
Guilty feet have got no rhythm
Though it's easy to pretend
I know you're not a fool
I should've known better than to cheat a friend
And waste the chance that I've been given
So I'm never gonna dance again
The way I danced with you
Tonight the music seems so loud
I wish that we could lose this crowd
Maybe it's better this way
We'd hurt each other with the things we want to say
We could have been so good together
We could have lived this dance forever
But now who's gonna dance with me
Please stay
I'm never gonna dance again
Guilty feet have got no rhythm
Though it's easy to pretend
I know you're not a fool
I should've known better than to cheat a friend
And waste the chance that I've been given
So I'm never gonna dance again
The way I danced with you
Now that you're gone
Now that you're gone
Now that you're gone
Was what I did so wrong
So wrong that you had to leave me alone?
As I take your hand
And lead you to the dance floor
As the music dies
Something in your eyes
Calls to mind a silver screen
And all its sad goodbyes
I'm never gonna dance again
Guilty feet have got no rhythm
Though it's easy to pretend
I know you're not a fool
I should've known better than to cheat a friend
And waste the chance that I've been given
So I'm never gonna dance again
The way I danced with you
Time can never mend
The careless whispers of a good friend
To the heart and mind
Ignorance is kind
There's no comfort in the truth
Pain is all you'll find
I'm never gonna dance again
Guilty feet have got no rhythm
Though it's easy to pretend
I know you're not a fool
I should've known better than to cheat a friend
And waste the chance that I've been given
So I'm never gonna dance again
The way I danced with you
Tonight the music seems so loud
I wish that we could lose this crowd
Maybe it's better this way
We'd hurt each other with the things we want to say
We could have been so good together
We could have lived this dance forever
But now who's gonna dance with me
Please stay
I'm never gonna dance again
Guilty feet have got no rhythm
Though it's easy to pretend
I know you're not a fool
I should've known better than to cheat a friend
And waste the chance that I've been given
So I'm never gonna dance again
The way I danced with you
Now that you're gone
Now that you're gone
Now that you're gone
Was what I did so wrong
So wrong that you had to leave me alone?
Jūsų
Maištinga Siela
2018 m. gruodžio 31 d., pirmadienis
Filmas: "Šaltasis karas" / "Cold War" / "Zimna wojna"
Sveiki,
Nusprendžiau
metus užbaigti su išties geru filmu, nes paskutiniu metu niekaip nerandu jokios
geros juostos tarp tų išliaupsintų filmų – matyt, tokia jau dalia, kad su
metais vis sunkiau aptikti ką nors ypatingo, nes tampu tiesiog pernelyg
reiklus. Lenkų filmas, kurį jau laiko šedevru, pavadinimu „Šaltasis karas“ (lenk. Zimna
wojna) (2018) ką tik pelnė daug svarbių Europos kino akademijos
apdovanojimų ir yra rimtas pretendentas laimėti „Oskarą“ 2019 metų kino
sezonuose.
Kalbant
apie patį filmą, nuo pat pirmųjų kadrų traukia savo sakralia ir unikalia
raiška. Juodai baltame filme viskas daugiau ar mažiau labai skoninga ir
estetiška ir, žinoma, mums, lietuviams, filmas dvelkia laikmečio nostalgija,
nors mano karta negyveno ir nepatyrė sovietmečio ir Šaltojo karo, tačiau dėl
tautinių motyvų, ideologijos, kažin, ar rasime labiau artimesnę tautą už
lenkus...
Visgi
filmas ne apie Šaltąjį karą, veikiau tai tik istorinis kontekstas, nusidriekęs
per du dešimtmečius, tikrasis šaltasis karas yra dviejų įsimylėjėlių muzikantų
tarp Varšuvos ir Paryžiaus širdyse, kurie kaip du ožiai vis susibėga, kad
patirtų meilę, bet po to vėl išsiskiria... Iš esmės juk paviršutiniškai
siužetas yra super banalus: myliu-noriu-negaliu. Visais atžvilgiais tokios
meilės peripetijos tampa klasikiniu absurdu, tačiau P. Pawlikowskis randa būdų
ir formų, kaip klasikinį siužetą paversti spindinčiu melancholišku
brangakmeniu. Pasakojimo forma, maniera, susitelkimas į natūralias detales,
gyvus charakterius išties stebina ir priverčia ne kartą kilstelėti antakį ir
pasakyti: kaip paprasta, bet kaip tai puikiai veikia!
Nuostabus
lenkų aktorių duetas Joanna Kulig (man jau žinoma iš ankstesnių filmų) bei
Tomasz Kot buvo tokie organiški, kad nejučia prisiminiau iš tikrųjų seną gerą Holivudą,
kada tokie gražuoliai įsimylėdavo tokias gražuoles ir būdavo tokie nutrūktgalviški...
Sąsajų su senuoju nespalvotu kinu ypač daug. Galiu pasakyti, kad lyginant su
šio režisieriaus ankstesniu daug kam stogą nunešusiu tyliuoju filmu „Ida“
(2013), man „Šaltasis karas“ įtikinamesnis, jaukesnis ir tikresnis visomis
prasmėmis. „Ida“ man buvo pernelyg tylus, pernelyg pauzuojantis, reikalaujantis
pauzėse žiūrovui susikurti prasmes, perdėm, tokiu atveju man vėrėsi tiesiog
negyvumas, bet „Šaltajame kare“ viso to nebelieka, todėl man jis paliko išties labai
gerą įspūdį.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų
vidurkis: 91/100
IMDb:7.8
Jūsų
Maištinga Siela
2018 m. gruodžio 29 d., šeštadienis
Filmas: "Pirmoji reformuota bažnyčia" / "First Reformed"
Sveiki,
Labai
ilgai laukiau režisieriaus Paul Schrader, kuris parašė scenarijų filmui „Taksi
vairuotojas“ (1976), naujausio filmo „Pirmoji
reformuota bažnyčia“ (angl. First
Reformed) (2017), kuris buvo šitaip išliaupsintas kino kritikų. Ši istorija
pasakoja apie liuteronų pastorių, kuris rengiasi 250 metų bažnyčios šventei,
bando išspręsti savo problemas, girtas rašydamas klaikų dienoraštį ir padėti
vietos jaunai porelei, kovojančiai prieš taršą ir klimato kaitos pokyčius.
Tiesą
sakant, sunku man paskutiniuoju metu su kino filmais. Absoliučiai nusiviliu į
srautą patekusiais „rimtomis“ juostomis, nes joms nebepavyksta absorbuoti mano
emocijų, nebepalieka diskusijų lauko, apmąstymų. Panašiai ir su daug žadančiu „Pirmoji
reformuota bažnyčia“, kuris veikiau labiau ne tiek trileris, kiek simboliškas
rimtas manifestas, bandymas susieti šiuolaikinę pasaulietinę kovą su liuteronų
bažnyčios tradicijomis... Galima sakyti, kad tai pavyko, kad pavyko režisieriui
išgauti ir filosofinį lygmenį, kiek pernelyg pamokslaujantį, kiek gal per daug
angažuotą religine maniera, bet iš esmės filmas nepatogus dėl savo keistos ir
lėtos tėkmės, plepėjimo. Lyg filme vyksta visko labai daug, tačiau tarsi ir nieko
nevyksta, tarsi esminiai dalykai būtų nesvarbūs, pavyzdžiui, vieno vaikino
savižudybė, kuri turėtų sukrėsti, bet tampa kažkokia keista teatrinė dekoracija,
pilant jo pelenus į užteršta surūdijusiais laivais vandenį.
Filmas
lyg ir rezonuoja natūralizmu, tvirtais ir esminiais pasikalbėjimais tikėjimo
prasmėmis, bet iš esmės juntamas ir pauzavimas, kažin koks šaltumas ir
absoliutus negyvumas. Tai vienas iš tų filmų, kuris sukelia gana prieštaringus
jausmus, kuris turi ir gerų savybių, gerą istorija, keistą režisūrą – o aš taip
mėgstu keistas režisūras, – bet visumoje filmas nesukėlė emocinio pliūpsnio. Priešingai
– vertė abejoti tiek istorija, tiek veikėjų sprendimais, tiek pačia filmo
kokybe. Bet neabejoju, kad ši kiek nestandartinė juosta ras tarp gurmanų savą
žiūrovą.
Mano įvertinimas: 5.5/10
Kritikų
vidurkis: 85/100
IMDb:7.1
Jūsų
Maištinga Siela
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)