Sveiki visi,
Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Gruodžio
berniukai“ (December Boys) (2007 m.) Daniel Radcliffe – tikriausiai bus iki
grabo lentos paženklintas kaip Hario Poterio vaidmens atlikėjas. Šįkart filmą
žiūrėjau tikrai ne dėl jo ir tikrai ne dėl to, kad pažiūrėčiau, kaip jam sekasi
vaidinti dramose, tiesiog sudomino filmo aprašymas – gruodį gimę berniukai iš
prieglaudos išsiunčiami atostogų pas globėjus, o berniukai ima varžytis, nes
vienas iš jų nugirdo, kad šeima ketina vieną iš jų įsivaikinti.
Šiaip drama kaip drama – gražiai nufilmuota, yra šis tas
ir siužeto vingyje, nes nuolat galvoje kartojosi tas stebuklingas žodis –
gruodžio berniukai, gruodžio berniukai, gruodžio berniukai... Filmas atspindi
berniukų išdaigas, religijos įtakotą ideologiją ir pan., pirmoji meilė,
pirmieji seksualiniai potyriai, slapti naktiniai parūkymai pro langą, nuogų
moterų nuotraukos – viskas ale taip berniokiška, kad gali patikėti, jog iš
tikrųjų prieglaudose būdavo viskas taip berniokiškai nuspalvinta be vienatvės
prieskonių ir kitų skirtybių. Iš esmės nepasakyčiau, jog tai stiprus filmas,
taip, jis turi kažko savitumo, yra vystomi veikėjų charakteriai ir t.t., tačiau
nepatiko išlikusi holivudietiška sentimentali didaktika, kuri, mano galva,
sugadina daugelį dalykų – tie perdėti žvilgsniai pagavus didelį žvilgsnį, patapšnojimai
per pečius – niekur nemačiau, kad berniukai kalbėtų iš suaugusių žmonių
filosofinių lygmenų, o tuo labiau tarpusavyje gestikuliuotų kaip suaugusieji.
Taip, tos šėlionės ir visa kita lyg ir gerai, bet dialogai, dievaži, tas
pabaigoje esantis pasiaukojimas – toks riebus ir didelis Holivudo štampas, kad
nė kiek nesujaudino, bet sugadino filmą. Pabaigą šiek tiek gelbėjo tai, kad
gruodžio berniukai po daugel metų grįžta į tą pačią vietą ir išbarsto draugo
pelenus...
Šiaip filmą laikau labai jau vidutiniškai sumontuotą, kaip
kūrinys man jis pasirodė toks paprastas, niekuo per daug neišsiskiriantis,
trūko vidinės dramos įtampos, kas iš tikrųjų prikaustytų pasakojant berniukų
vasarą, kuri apvertė viską aukštyn kojom, tačiau tas pasakojimas kažkaip
užpildytas gražiais gamtos vaizdais, truputį dramatizmo, žiupsneliu humoru, o
visa tai praslydo pro pirštus ir mėlynių pyragas ištrauktas iš orkaitės taip ir
neiškilo.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą