Filmas: "Černobylio mūšis" / "The Battel of Chernobyl"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pristatyti kino filmą „Černobylio mūšis“ (The Battle of Chernobyl) (2006 m.) – tai  prancūzų dokumentinis filmas, kuris pasakoja tikrąją (ar tikrai?) Černobylio atominės elektrinės katastrofos, kurį įvyko 1986 – aisiais, istoriją. Iš tikrųjų filmą dar jo nematęs vertinau skeptiškai, bet nebuvo ką veikti pirmadienio vakarą, tai sakau pasižiūrėsiu per LRT televiziją rodomą dokumentinį istorinės tematikos filmą, apie mūsų visą žmoniją sukrėtusią katastrofą.

1986 – aisiais tuometinėje Sovietų Sąjungoje, kurioje toks dalykas kaip seksas nė neegzistavo, viskas buvo gražu ir tobula, įvyko viena didžiausių katastrofų žmonijos istorijoje – sprogo atominė Černobylio elektrinė. Filme pateikiami kai kurie faktai išties šokiruoja. Sovietų Sąjungą į tikros radiacijos pragarą pasiuntė apie pusę milijono žmonių iš visos Europos Sąjungos. Nepaprastai įdomi istorija apie tai, kaip buvo užglaistomi Černobylio padariniai ir tikriausiai niekas nė nežino, kad jei ne kruvinas šachtininkų darbas, tai po Černobylio susikaupęs vandens ir radiacijos slėgis galėjo sukelti antrą sprogimą – tūkstančius kartų didesnį sprogimą, kuris praktiškai būtų, tiesiogine ta žodžio prasme, nunešęs pusę Europos į dausas, galgi net ir mūsų mylimą ir kartu peikiamą Lietuvėlę.

Filmas šiek tiek dvelkia sensacingosios dokumentikos žanru, tačiau autentiški kadrai iš tų ligoninių ir tų laikų, kai įvyko didžioji tragedija, nepalieka abejingo žmogaus, ypač dar likusių gyvų žmonių liudijimai. Nemažai kalbama ir apie vėžinius susirgimus, nes dauguma dalyvavusių Černobylio mūšio operacijoje per 20 metų susirgo įvairiomis vėžinėmis ir genetinėmis ligomis. Apskaičiuota, kad jau 30 tūkstančių žmonių, kurie prisidėjo gelbstint Černobylį, jau yra išėjusių Anapilin nuo vėžinės ligos. Iš tikrųjų, bent jau man, buvo įdomu stebėti, kaip buvo gelbstimi žmonės, kaip jie buvo išvežami iš miesto ir kaip radiaciją į atmosferą metantį Černobylį ištisus mėnesius bandoma apvilgti švino karstu. Ir iš tiesų, kai kurie kadrai, kai žmonės lenda į super pavojingą aplinką, kad per 45 sekundes su kastuvų pakeltų kelias šiukšleles ir bėgtų keistis su kolega, primena vaidybinį filmą apie povandeninį laivą „K-19“ ir net Tarkovskio „Stalklerį“.

Kokia pavojinga misiją atliko žmonės ir kokios didžiulės katastrofos buvo išvengta, galite tik sužinoti pažiūrėję šį filmą. Aš tikiu, kad su Joponijos Fukušimos elektrine buvo kur kas paprasčiau, kadangi žmonija jau turėjo patirties, jie jau žinojo spinduliuotės pavojingumą ir tai, kaip su ja reikėtų kovoti. Kad ir kaip ten bebūtų, po filmo norisi pareikšti, kad visos šalys kuo greičiau užsidarytų atomines elektrines, kad daugiau nebekiltų panašių katastrofų, bet toli gražu, kad tai rūpėtų politikai ir energetikos ištroškusiems plėšrūnams – Baltarusija prie Vilniaus jau statosi atominę, Kaliningradas taip pat statosi sau, Lenkija irgi mūsų pašonėje svajoja apie atominę, o ir pati Lietuva galvoja apie naują atominę Visagine... Pamirštame savo ir aplinkos saugumą bei pusiausvyrą. Pasakyčiau, nežaiskite su dideliais degtukais, bet kas manęs, žemės kurmio, paklausys?

Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 8.4

 

Jūsų Maištinga Siela