Sveiki visi,
Šiandien skubu pristatyti vieną iš „Kino pavasario 2012“
filmų laikytą favoritą – tai drama „Gėda“ (Shame) (2011 m.). Iš tikrųjų labai
laukiau šio filmo, o žiūrovų komentarai, kurie festivalyje matė šį filmą,
garantavo saugumą, jog pasinersiu į intriguojančios ir nepamirštamos dramos
pinkles, tačiau taip nenutiko. Nežinau, gal jau kaip taisyklė tampa, kad kuo
ilgiau lauki filmo, kuo daugiau viduje pretenzijų ir nusiteikimo keli, tuo
labiau tenka nusivilti. Iš esmės šiek tiek nusivyliau filmu „Gėda“, nes
patrauklus ir intriguojantis siužetas šiek tiek pravažiavo pro šalį.
Manęs nė kiek negąsdino seksualinės scenos, o jos buvo
pakankamai atviros, kaip ir dera tokio pavadinimo filmui, tačiau norėjosi, kad
už tų scenų slėptųsi didesnė drama, o dabar kažkoks keistas kovojimas prieš
savo psichologinę priklausomybę nuo sekso ir pornografijos – vidinės dramos
užpildymas tiek operatoriaus darbuose, tiek aktoriuje, mano galva, nebuvo
tolygiai atsvertas sekso scenoms, kurios pasirodė kur kas stipresnės. Taip,
filmas gan aiškiai parodo, kad tokios priklausomybės garantuoja, jog vyrui bus
itin sunku susikurti šeimyninę laimę, tokia niumfomano dalia. Iš esmės filmas
kalba ne tik individualia priklausomybės prasme, tačiau apskritai apžvelgia
tokio gyvenimo ir išgyvenimo galimybes visuomenėje, nes tokią priklausomybę
galima laisvai terpti, nes mes išliberalėjimo, o ir laisvos moterys noriai
pasiduoda tokiems vienkartiniams donžuanams.
Šiaip gražiai nufilmuota drama, gražūs, gal ir ne
modeliai, tačiau natūralūs ir saviti aktoriai – Michael Fassbender ir jau mano
pamėgta iš kitų filmų aktorė britė Carey Mulligan. Garso takelis kai kuriuose
vietose pasirodė itin subtilus ir tinkantis, o kai kada man jo trūko. Kai kas
porina, kad filmas atskleidžia mūsų amžiaus problemą, kad esame sekso eroje,
tačiau drįstu pareikšti, kad anksčiau sekso tikrai nebuvo mažiau, juk antikoje
vykdavo orgijos, viduramžiuose pilyse būdavo tas pats, žmonos gimdydavo po 12 –
15 vaikų, kaimynės jau nebeskirdavo kieno čia vyro, kieno kaimyno vaikas ir nemanau,
kad sekso tada būdavo mažiau, tik jo viešinimas ir problemos buvo aptarinėjamos
tyliai. Manau, kad pakito ne problema, bet pats santykis su problema, nes mūsų
laikuose viskas prieinama kur kas lengviau ir kur kas labiau išviešinama,
filmas ne tiek sutelktas į sociumą, kiek į žmogaus mėginimą valdyti savo
priklausomybę, kuri ardo jo individualią laimę, ar tai filmas būtų sukurtas
apie rūkorių, ar apie alkoholiką, vis tiek problema yra savęs valdymo ir
kontroliavimo problema, kad mes pataikaujame savo silpnybėms, kurios neatneša
ilgalaikio laimės pojūčio, įpročiai tik pamaitina hamburgeriais.
Kitas dalykas, kas mane trikdė ir kas galvojau nors kiek
pakels filmo įdomumo reitingus, tai sesers ir brolio santykiai. „Mes neblogi žmonės, mes tik iš blogos
aplinkos“, sakė sesuo Sisi telefonu, kai ši po to norėjo nusižudyti. Maniau,
kad brolį ir sesę sieja kur kas artimesnis, net kūniško seksualumo ryšys, bent
jau taip sudvejodavau iš tų scenų, kurios nė iš tolo nepriminė sesers ir brolio
santykių, tačiau filmas to ir nepaneigia, tarsi palikdamas terpę pačiam
žiūrovui nuspręsti brolio ir sesers meilės ribas ir jo galimas apraiškas. „Aš dulkinu. Aš mėgstu tai daryti.“ –
sako pagrindinis herojus, kuris ir lieka įspęstas savo psichologinės
priklausomybės gniaužtuose, ir visas filmas rodo vien tik problemą ir jos
keliamas pasekmes, bet nė šiukštu neužsimina apie galimybę ją išspręsti, nes
vien atsisakyti ir atsiriboti nuo seksualinio gyvenimo, niumfomanui yra tiesiog
neįmanomą.
Šiaip filmas gan neblogas, tačiau jis manęs nesužavėję,
deja, kažkur aš su juo prasilenkiau ir likau ant ledo.
Jūsų Maištinga Siela
Paviršutiniška filmo "apžvalgėlė", kurioje visiškai neaptarta tai, kas filme rodoma analizuojama giliau. Priklausomybė nuo sekso - tai tik viena iš daugelio filmo temų. Plačiąja prasme, "Gėdoje" rodoma vienatvė, kankinanti XXI a. žmogų. Beje, filme nemažai nuorodų į pagrindinių veikėjų praeitį ir iš ten kylančius klausimus, kodėl jų elgesys būtent tokie dabar...
AtsakytiPanaikintiIr dar, kad ir asmeninis blogas, bet jau stiliaus klaidų galima ir išvengti, jei vis dar bandome "vaidinti" kultūringą visuomenę.
Tai ir yra apžvalgėlė, o ne recenzija. Be to, jei pradėčiau nagrinėti kiekvieno personažo išorinę ir vidinę charakteristiką, niekas šito ir nebeskaitytų. Žmonės nori sužinoti kuo paprastesnį, kitaip sakant, ūkišką subjektyvią nuomonę - verta, ar ne verta. Man anaiptol "Gėda" nepasirodė puikus filmas, kad ir kiek kritikų prikiauksėtų liaupsių. Giluminį išgyvenimą ir santykį su filmo kūriniu teišgyvena žiūrovas, o ne tekstas.
PanaikintiSmagu išgirsti tavo nuomonę. Asmeniškai šio filmo nesu mačiusi, bet manu, kad reiktų pasižiūrėt.
AtsakytiPanaikintiKadangi šio filmo neliaupsinu gal pasižiūrėjus, jis visai patiks.
Bus matyt :)
O man iš šio filmo įstrigo scena traukinyje, jinai įsimenanti, vėliau pasikartoja, bet jau su kitu niuansu. Ir dar muzika ta lėta, garso takelis patiko.
AtsakytiPanaikinti