2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Kaimynai - kai norisi juos pasiųsti toli




Sveiki visi,

Mūsų gyvenime, laimei ar nelaimei, pasitaiko kaimynai. Nekalbu apie miesto kaimynus, kur žmonės laiptinėje net pragyvenę 20 metų nepasisveikina, o štai kaime viskas kitaip, čia mažas pirstelėjimas kitame kaimo gale gali prilygti atominės bombos sprogimui. Buvau pamiršęs, koks apgailėtinai šlykštus „bendruomeninis“ gyvenimas kaime, kaip senos našlės galanda į galąstuvus liežuvius ir kaip įmanydamos mėgaujasi skleisdamos ir kurdamos paskolas. Štai koks vienkiemio privalumas – niekas nemato ir nieko nežino!

Ar galima nuoširdžiai nekęsti savo kaimynų? Aišku! Paskutinieji 5 metai praleisti ne kaime šiek tiek šokiravo, nes žmogus turi privatumą ir niekam nerūpi, ar pas tave gimtadienis ar vardadienis, o kaime net žmonės skaičiuojami, o jei per langą geras matomumas, tai bus apkalbėta ne tik kas valgoma, bet ir kruopščiai suskaičiuojami kąsniai. Viskas būtų lyg ir nieko, jei paskalų ištroškusios bobos erkės aptarinėtų tik tai, ką mato, tačiau viskam joms nuolat trūksta kokių nors pikantiškų detalių, kurios taptų skandalais. Štai nepraėjo nė mėnuo, kai vėl esu kaime, mėgaujuosi gamta ir ramybe ir staiga sužinau, kad esu paskutinis prasigėrėlis ir prasirūkėlis – kaimynė nelaboji matė savo akimis!

Matot, išeinu ant mėgiamo kalniuko, mėgstu žolės stiebų galiukus pakramtyti – iš tolo atrodo „burna – ranka“ judesys – tai jau rūkorius paskutinis! O rankoje dar buvo kokakolos buteliukas – žinoma, kaimynių akyse, kurios itin spitrios ir žvitrios, jis pavirto žemaitiškos naminukės buteliuku, o prie visos gražios degradacijos istorijos dar ir pabarstukai – voliojosi girtas prie daržinės. Niekaip neatsistebiu kūrybingumu, kurio taip kartais pritrūksta. Taip ir norisi dabar vienai kaimynei nueiti ir skelti galingą ir riebų skreplį po kojomis, kaip tai daro čigonai, išreikšdami nepagarbą priešams, bet kirba būti ir avantiūristu – paskleisti dar kokių nors jau paties sukurtų pletkų, kad kaimas susikiršintų. Ak, tas nenuobodus gyvenimas, visur yra ką veikti, tik reikia noro spekuliuoti vargšais paskalų narkomanais. Ar jūs susiduriate su kaimynų liežuviais?

Jūsų maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

1 komentaras: