Filmas: "Orlandas" / "Orlando"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Orlandas“ (angl. Orlando) (1992 m.). Besikapstydamas po Tildos Swinton filmų biografiją, aptikau dviejų dešimtmečių senumo filmą, kuris buvo pastatytas pagal legendinės anglų rašytojos Virginia Woolf romaną „Orlandas“, pastarasis išverstas ir į lietuvių kalbą. Seniai jau galvojau perskaityti nors vieną Woolf knygą, tačiau taip atsitiko, kad neturiu jos knygos po ranka, tad progai pasitaikius, pažiūrėjau kūrinio ekranizaciją, kuri be jokios abejonės yra kūrinio interpretacija – tai matau iš filmo pabaigos, kuri tiesiog sukurta be knygos, filme vaizduojami laikai, kai pačios rašytojos jau nebebuvo.

Šiaip filmas man patiko, nors iš pradžių net nusipurčiau, nes pagalvojau, kad žiūriu seną dvėselieną, nes nė kiek nepatiko – kažkokios baisios statiškos ir teatrališkos scenos, suprantu, norima atkartoti tas senas anglų manieras, bet nufilmuota ir atrodo taip, lyg aktoriai būtų mediniai ir veiksmas vyktų scenoje, o ne istorinėje terpėje, bet viskas ėmė kisti, kai supratau, jog moteris (ir kartu vyras) nugyvena 400 metų – istorinis kontekstas kinta, o pati herojė – herojus gyvena tik žmogiškąjį gyvenimą. Sakyčiau, labai netikėta, bet savo laimei ir nelaimei nuostabos nebuvo, nes buvau susidūręs su Markeso kūryba ir jo „Šimtas metų vienatvės“ šedevru. Tilda Swinton buvo puiki! Lėtas istorinis tekėjimas, perėjimas iš vieno amžiaus į kitą, nesenstanti meilė gyvenimui.

 

Kadrai iš filmo "Orlandas".

Filmas iš esmės kalba apie žmogaus vidinę tapatybę – kas tu esi: vyras ar moteris? Filmo personažas Orlando 150 metų būna vyru ir myli moteris, o kitą likusį laiką tampa moterimi ir gyvena kitos lytinės tapatybės gyvenimą, taigi Tildai Swinton teko įkūnyti ir vyrą, ir moterį po tuo pačiu personažu. Vienoje filmo pusėje personažas myli moteris, kitoje – vyrus ir vyksta atvira diskusija su žiūrovu – kas yra per sutvėrimas žmogus ir visuomenė ir ar jis turi teisę būti tuo, kuo nori būti? Manding, kūrinys ne tiek vaizduoja transformacijos kitimo eigą, kiek iš esmės norėta atvaizduoti lyties būsenas, bet įtariu, kad literatūroje tai turėtų atsispindėti ir jaustis daug daugiau, filme tai perteikiama šiek tiek kitaip, todėl žiūrovas yra priverstas pats pasirinkti filosofijos srovę, kuria vadovaujantis žiūrėti, vertinti ir analizuoti kino filmą.

Filmas patiks keistų filmų mėgėjams, kostiuminių dramų gerbėjams, Tildos Swinton fanams, gėjams ir lesbietėms, tapatybės ir žmogaus dvasios ieškovams. Šiaip filmas gražus, yra gražių scenų, nepaisant, tai, kad kai kas mane nervino, tačiau žiūrėti tikrai galima.

Mano įvertinimas: 9/10
IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela