Filmas: "Klausyk savo širdies" / "Listen to Your Heart"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Klausyk savo širdies“ (Listen to Your Heart) (2010 m.). Tai amerikiečių romantinė drama, kuri pasakoja meilės istoriją apie vieną vaikiną, dirbantį padavėju ir kurčią merginą, kurie vienas kitą įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Iš esmės, iki pusės filmo žiūrėjosi „visai nieko“, bet po to prasidėjo marazmai. Filmas grynų gryniausias šablonas, kuris iš esmės priminė tuzinus kitų panašios stilistikos filmų – „Augustas Rašas“, „Įsimintinas kelias“ ir t.t. Žinot, filmas pasirodė, mano galva, siužetiškai nuvalkiotas ir nebeįdomus, aišku, buvo ten keletas scenų, kada ima mausti ir skausti širdį, tačiau gerai pasvėrus, labai daug banalybių, pradedant neįtikėtinom scenom, Lotynų Amerikos muilo operų siužetai tiesiog vertė iš klumpių, pvz. motina atima dukters kompiuterį ir prirašo vaikinui nesąmonių ir šis nebesupranta, kodėl mergina nebenori bendrauti. Žodžiu, tos scenos tokios išluptos iš dar banalesnių serialų, kad į patį filmą, kaip kūrinį, pretenduojantį sudominti žiūrovą, buvo, švelniai tariant, graudu žiūrėti.

Maniau, kad filmą išgelbės šiek tiek „ale pasunkintas“ siužetas, nes aktoriai mokėsi gestų kalbos, o kurčiosios motyvas irgi šiek tiek leido išplėsti akeles ir žiūrėti, kas čia jau dabar bus tokio, bet nieko nebuvo, filmas nuėjo pačiu populiariausiu būdu – pagraudinkime žiūrova ir parodykime, kaip galima pasiaukoti dėl meilės. Kai kurie dialogai tiesiog vertė antrą kartą iš klumpių, kaip ten ligos patale gulintis vaikinas ima taukšti – „atsakymas yra meilė“, nors jam nė konvulsijos, nei priešmirtiniai kliedesiai, bent jau pagal vaidybą, dar nesiartino. Taip, buvo ir gražių, romantiškų vietų, kaip važinėjimas dviračiu, sėdėjimas ant tiltų, dainavimas, bet viskas taip nusaldinta ir iš sukrečiančios dramos padarytas „Valentino dienos“ maskaradas.

Šiaip tikiu, kad filmas daugeliui patiks, nes jis pakankamai toks prieinamas visokio plauko žiūrovams, lengvai perkandamas, išjaučiama be jokių vidinių žmogau dramos įtampų, vien tik rodant gražias ir perdėm meilės prisodrintas prasmingas scenas, tačiau taip gyvenime nebūna, bet filmas ir nepretenduoja į gyvenimą, jis man pasirodė labiau paaugliškai naivus. Apie siužeto liniją net nekalbu, nes ji kartojasi per tiradas filmų, galima sakyti „copy paste“ – paėmiau iš to filmo, pridėsiu to filmo ir dar kito, o viską nufilmuosiu kaip, vat, ano filmo. Šiaip persiritus į antrą filmo pusę, darėsi nuobodu, tas merdėjantis vaikinas, naivioji mergina beatgaunanti garso jutimą, kurie, taip, deklaruoja aukščiausias vertybes, bet įspęsti į beviltišką situaciją, man pasirodė jau NUOBODU IR MATYTA, todėl norėjosi prasukinėti paskutines filmo scenas, tačiau vardan pagarbos to nepadariau. Deja, filme neaptikau nieko ypatingo, originalaus nei prasmės, nei raiškos būdais.

Mano įvertinimas: 5/10
IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela