Sveiki,
Daugelis sako, kad japonai yra vieni geriausių smurtinių filmų kūrėjai. Nešneku
apie samurajus, jau vien jų siaubo filmai kokie pritvinkę smurto – gal tokį
įspūdį palieka konservatyvus japonų elgesys ir kultūra? Štai japonų pripažintas
režisierius Takashi Miike sukūrė japonų kino klasika tapusią juostą „Peržiūra“, kitur verčiama kaip „Filmo bandymai“ (angl. Audition) (1999).
Istorija pasakoja liūdno našlio istoriją. Po žmonos mirties jis ilgą laiką
buvo vienišas tėvas, kol galų gale nusprendžia, kad gyvenimui suteikti antrą
šansą ir susirasti žmoną. Jis įsivelia į kino aktorių atrankas ir čia nusižiūri
24 metų paslaptingą gražuolę, kuri, kaip jau galima įspėti, tik iš pažiūros
atrodo nekalta ir jautri... Tai vienas iš tų retesnių filmų, kurie lyg ir nieko
gero nežada – pasakojimas labai lėtas, kone gyvenimiškas, pripildytas
kasdieniškos melancholijos ir menkučių veikėjų džiaugsmų, pasakojimas – tipinė
praradimo istorija. Dėl žiūroviškų prieskonių
– viskas vyksta japonų kultūros apsuptyje, todėl vien dėl to jau įdomu žiūrėti,
nes visada atrodo, kad amerikietišką kultūrą išmanai, o azijietiška kažin kokia
užslėpta, kitoniška, nepagaunama. Lėtas veiksmas staiga daro vingį ir paprastą
istoriją keičia sadistiškos scenos.
Paskutinės 20 filmų minučių yra tiesiog žmogaus kankinimas ant patiestos
drobulės. Kažkuo savotiškai man priminė Michael Hanake „Liekamuosius žaidimus“
ir „Pjūklo“ sukryžminimą. Azijietiškame variante, atrodo, kitaip ir negali
būti: po klusnios ir pagarbios avelės išvaizda slepiasi suluošintos dvasios
monstras, norintis tiesiog kitam sukelti skausmą ir tuo mėgautis. Visumoje filmas
gal kada ir buvo savo laiku šokiruojantis (ir dabar jis šokiruojantis), tačiau
kažin kažko filme vis tik neįžiūrėsite to, ko nebūtumėt matę. Man asmeniškai
kur kas įdomesnis azijiečių filmas „Užuojauta keršto poniai“ (2005), kurį
rekomenduočiau labiau nei šį gana vidutinišką filmą.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 69/100
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą