Sveiki,
Bandau
„suvirškinti“ Toni Morrison. Kuo toliau apmąstau apie lietuviškai išverstas
knygas, tuo darosi sunkiau. Iš pažiūros lyg ir nieko naujo, ko nebūčiau matęs
kine: juodaodžių teisės, žiaurūs vergovės išsilaisvinimo metai, netolerancija
ir kova už teises. Visa tai be galo sodrioje ir išgrynintoje poetinėje kalboje.
Kuo
ji nepaprasta? Šioji rašytoja?
Ji nepatiks
daug kam. Nes ne popsinė. Sunkiai prieinama.
Lietuvoje nepopuliari. Nes vengianti itin tiesioginio sadizmo. Tačiau per
užuolankas papasakojanti apie neaprėpiamus žiaurumus ir kančią. Kuo labiau
apmąstau kadaise skaitytą Baltų lankų išleistą „Sulą“ ir prieš kelias dienas
pabaigtą Vagos leidyklos išleistą „Mylimą“, tuo labiau įsitikinu, kokio plataus
mąsto rašytoja Toni Morrison. Ir kaip sunkiai ji suvokiama lietuvių
skaitytojams – tą liudija prieštaringi ir negausūs komentarai internete. Tarsi knyga
lietuvių skaitytojams ir gera, tačiau lyg ir kažkokia nesuvokiama, „nepatirta“
iki galo.
Aišku,
sakau nesąmones, juk skaitant neįmanoma patirti, nebent tik įsivaizduoti.
Tačiau kažin, ar T. Morrison knygos suvokiamos vien įdėmiu siužeto sekimu, o
juk ir poteksčių nėra – vien tik realus vaizdas ir dvasinė vibracija. Tai aukštos
prabos rašytoja, mąstant reikia pajungti gilumines teksto suvokimo išgales,
visą pauzės dusinančią galią. Ir kaip svarbu. Neįtikėtinai. Tobulas ir save
daug kur išbandęs ir patyręs. Toni Morrison... vertėjas.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą