Sveiki,
tiesiog negalėjau nepasidalyti kažin kokiu paprastu ir kartu stebuklingu
eilėraščiu.
Donaldas Kajokas
Žalas
kovo ledas
Ką tik buvo spalis, o dabar jau kovas...
Net beveik ne kovas - kovo pabaiga.
Gal net vėl stebuklą būsiu pramiegojęs –
sniegeną ir speigą, auskarą sniege?
Tarp žolių pernykščių apipuvęs lapas,
purvas, perlo šukė, bet gal nebe ta –
ieškai kas pradingo, atminty kas slepias,
ką minkštai sugėrė miego tuštuma.
Tik staiga pro šaką – žalias kovo ledas...
Tarsi nujautimas, kad kažką tenai,
kur buvai nebuvęs, kur tu žinai nematęs,
tik seniai
užmiršęs tai atmintinai.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą