Sveiki,
skaitytojai,
Jau
tapo tradicija, kad po lygiadienio greitai startuoja Vilniaus Kino pavasaris, į
kurį „įplaukia“ patys žinomiausi ir labiausiai nusipelnę (ir ne tik) nepriklausomo
kino kūriniai per pastaruosius metus. Žodžiu, pati šviežuma.
Be Scanoramos,
tai pats pagrindinis mano kino festivalis, per kurį norisi susigriebti pačius
skaniausius ir vertingiausius saldėsius. Pernai labiausiai mane stebino
dokumentiniai filmai, o šiemet, žiūriu, iš pasirinktų 13 filmų, tokio žanro nėra
nė vieno.
Nebuvo
lengva, derinant laiką (iš dalies ir finansus, nes Dievas mato, bilietai ir vėl
pabrango!) išsirinkti tuos filmus, kuriuos noriu pamatyti, bet galiausiai
nukertant vieną kitą kūno dalį ir atsisakius tam tikrų kitų poreikių, pavyko
išsirinkti 13 kino juostų. Atrankos kriterijus buvo režisieriai, tarptautiniai
apdovanojimai, aktoriai ir net kai kurių kino kritikų ir apžvalgininkų
rekomendacijos.
Pabandysiu
įvardyti labiausiai laukiamus filmus. Viena labiausiai intriguojančių juostų „Neliesk manęs“, kuri pelnė Auksinį
lokį ir tapo šiokiu tokiu skandalu, nes juosta labai provokuojanti – vieniems šlykšti,
o kitiems pasigėrėtina. Kadangi man kūniškumas kine patinka, žiūrėsiu, kaip
sureaguosiu. Kita juosta – Pietų Korėjos „Ilga
dienos kelionė į naktį“ – klasikinė teatro pjesė tampa novatoriška ir
muzikalia istorija visiškai kitomis azijietiškomis sąlygomis. Ir tai dar 3D
efektu!
Taip
pat labai laukiu savotiško „Gyvatės apkabinimo“ tęsinio pavadinimu „Vasaros paukščiai“ – tikiuosi hipnotizuojančių
vaizdinių ir gilios metafizinės filosofijos. Taip pat prie favoritų priskirčiau
irgi azijietišką filmą „Vagiliautojai“, kuris
pelnė Auksinę Kanų palmės šakelę. Tas, kas matė iš lietuvių, man stipriai ją
rekomendavo. Kaip visada Kino pavasaris ne Kino pavasaris, jei nepažiūriu kažko
daniško – šįkart su mano numylėta aktore Trine Dyrholm „Širdžių dama“. Danų kinais niekada nenusiviliu. Taip pat nemažai lūkesčių
keliu ir turkų režisieriui su filmu „Laukinė
kriaušė“ – jo „Žiemos miegas“ ir „Trys beždžionės“ buvo tikrai labai
įsimenamos.
Daug
kas giria filmą, sako, kad net sukrečiantį „Kafarnaumas“.
Reikia manyti, kad jis bus vienas įsimintiniausių, nors favoritais laikau jau
šiek tiek pažįstamus režisierius. Negalėjau atsispirti Argentinos dviem juostom
– „Angelas“ apie prieš 45 metus
nuteistą angeliškos išvaizdos žudiką (biografinis!) bei komedija „Netikėta meilė“ su jau gerai žinomais
Argentinos aktoriais.
Dar vieną
komediją išsirinkau – lenkų „Panikos
ataka“. Nors labiau norėjau pamatyti „Tyli naktis“, bet iš lenkų kažkodėl
Kino pavasaryje iškiliausias šis. Lenkų kinas, beje, yra vienas mėgstamiausių
apskritai, bet pažiūrėjus anonsą primena kažkokį nesusipratimų komediją (kokius
baisius kuria lietuviai), tad net nebežinau, ko iš jo tikėtis, bet bandysim...
Italų filmas „Magiška meilė“ įkrito
į repertuarą atsitiktinai, tad irgi nežinau, ko tikėtis. O štai prancūzų filmas
„Dvilypiai gyvenimai“ su Juliete
Binoche bendradarbiavimo vėlei su „Marijos Zils debesų“ režisieriumi, tiesiog
negalėjau praleisti. Tas režisierius tiesiog lengvai ir subtiliai gilus! Absoliučiai
nežinau, ko tikėtis iš kito prancūzų filmo „Maja“,
kadangi tos pačios režisierės M. H. Love „Ateitis“ taip ir liko kol kas
nematyta.
Kaip
visada tikiuosi iš festivalio kuo mažiau nusivylimo ir kuo daugiau atradimų. O
atradimų visada būna kur kas daugiau. Ketinu matytų filmų, kaip visada, apžvalgėlėmis
pasidalyti su Jumis.
Štai
čia pasidaliju festivalio direktorės Vidos Ramaškienės filmu favoritu.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą