Sveiki,
Dar
vienas „Kino pavasario“ filmas nuraškytas ir šįkart garsaus ir pasaulyje
pripažinto kolumbiečio režisieriaus Ciro Guerra „Vasaros paukščiai“ (ispan. Pajaros
de verano) (2018). Po jo įspūdingo prieš kelerius matus matyto filosofiškai
ir magiškai hipnotizuojančio filmo „Gyvatės apkabinimas“ (2015), režisierius šįkart
gręžiasi į savo šalies vietinius indėnų palikuonis ir jų istoriją per narkotikų
kartelių kūrimosi laikus. Tai senų papročių gentys, turinčios garbingą praeitį
ir su kiekviena bendruomene jie palaiko taikingus santykius, bet netrukus
atkeliauja amerikiečiai hipiai, kurie užmezga sandorius su jais ir pradeda supirkinėti
„žolytę“, o tarp gerai uždirbančių genčių netrukus pradeda kilti karas...
Smagu,
kad pasakodamas apie narkotikų kontrabandos laikus atsisakyta režisūrinio amerikietiško
prieskonio, kokį galima matyti, pavyzdžiui, seriale „Narkotikų prekeiviai“. Šiam
režisieriui rūpi ne pats vyksmas, ne narkotikų poveikis ir apskritai net ne
kriminalinis pasaulis, o pakirstos Kolumbijos šaknys. Jis į tai žiūri per etninės
kultūros prizmę, magiškai perteikdamas šamaninę vietos gyventojų kultūrą, lėtai
pasakoja meilės istoriją ir naikinančią pinigų ir turtų galią. Ryškių vaizdinių,
sapnų ir nuojautų filmas kartu ir hipnotizuoja ir kartu išlaiko pasakojimo
tempą.
Palyginus
su „Gyvatės apkabinimu“ šioji istorija labai skiriasi, ji turi stipresnį
naratyvą, daugiau veiksmo, gyvesnę ir aiškesnę probleminę ašį, bet nuo to
žiūrėti tikrai nėra prasčiau. Priešingai, labai įdomiai perteikti etniniai
papročiai, ryškios Kolumbijos spalvos – tiek dykumoje, tiek žaliose aukštumose.
Vėjyje plazdantys spalvingi moterų apdarai, po kambarius vaikščiojantys
paukščiai... Gražios „tarkovskiškos“ detalės. Koks gražus klimatas, kokie
spalvingi žmonės, bet tokį sudėtingą gyvenimą jie gyvena... Galima sakyti, kad
filmas kritikuoja kapitalizmo atneštą ir pakurstytą vietos gyventojų karą,
nesunku įsivaizduoti, kad tokie karai iš tikrųjų ir buvo.
Nebanaliu,
talentingu režisieriaus žvilgsniu perteikti epochos siaubą yra šis tas. Labai apsidžiaugiau,
kad režisierius šiuo metu kuria naują filmą pagal J. M. Coetzee knygą „Barbarų
belaukiant“ – nuostabi medžiaga filmui ir tokia laimė, kad tai režisuos jis, o
ne koks nors užsakytas Holivudo režisierius. Na, o šį filmą verta pamatyti
visiems kino gurmanams, kurie iš filmo tikisi ir istorijos, ir naujų žinių apie
kitas tautas, ir mistinio jaudulio.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų
vidurkis: 86/100
IMDb:7.9
Nuoroda
į „Kino pavasarį“ ČIA.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą