Sveiki,
Pažiūrėjęs naujausią Ridley
Scott filmą „Napoleonas“ (angl. Napoleon) (2023) bandau suprasti
internetinių heiterių ir anšlago atstovų sukeltą kakofoniją. Filmo aptarimai
ir įspūdžiai panašiai rezonuoja su vasarą pro teatrus praėjusiais „Openheimeriu“
bei „Barbe“. Tiesa, kino teatrai jau nebelūžo kaip vasarą, tačiau filmas vis
tiek sukėlė šurmulį. Jau kino apdovanojimų sezonas baigia įsibėgėti ir, deja, „Napoleonas“
nėra iš tų favoritų, kokio buvo galima tikėtis.
Pustrečios valandos R.
Scott kino epas iš tikrųjų tampa dar vienu didingu režisieriaus kino projektu. Žvelgiant
į jo kino ilgametę patirtį, tai yra vienas iš tų kino mohikanų, kuris išlieka
konceptualiai ištikimas savo kino užmojams: didelės masinės scenos, prabangūs
ir gausūs kostiumai, istorinių faktų laikymasis, herojaus dvilypumo kūrimas, mūšių
vaizdavimai, meilės istorinė linija bei žymūs aktoriai. Visas šis nekintantis
Ridley receptas kaip koks Margaritos kokteilis niekada nekeičia savo sudėties, „Napoleonas“
irgi. Visgi mano mėgstamiausias jo kino reginys tebėra legendinis „Gladiatorius“.
Tiesa, nesu istorikas ir
didelis Napoleono Bonaparto asmenybės žinovas. Iš istorijos pamokų vis menu jo
graudų ir nesėkmingą žygį į Maskvą ir mirtinai sušalusius kareivius žaimą
Vilniaus gatvėse. Masinė palaikų kapavietė sukurta ir Vilniaus Antakalnio
kapinėse. Tiesa, esu daug girdėjęs ir mitų, kad Bonapartas buvęs neūžauga
liliputas, kuris pasiekęs didžiules pergales dėl savo ūmaus ir karšto būdo. Filme
visgi visi šie mitai paneigiami ir mes matome aktoriaus Joaquin Phoenix
(geresnio varianto šiam vaidmeniui ir negalėjo būti) sukurtą mąslaus ir
jautraus karo genijaus portretą.
Nesistengsiu analizuoti
naratyvo ir visko, kas vyko filme – tam reiktų tikrinti ne vieną istorinį
šaltinį, tačiau Austerlico ir Vaterlo mūšiai pavaizduoti įspūdingai, aišku, pasitelkiant
kompiuterinę grafiką. Kiek gal nuvylė Napoleono Maskvos pralaimėjimas, apie
kurį daugiau buvau girdėjęs. Bet filmas, nors ir karinis, tačiau nėra vien
mūšių strateginis analizės dokumentika, mūšiai praplaukia epizodiškai
įprasmindami Napoleono pergales ir pralaimėjimus. Kur kas tikroviškiau ir
įtaigiau pavaizduota kretanti Prancūzija po Marijos Antuanetės nukirsdinimo ir
visa Napoleono epocha šalies viduje, kuriai atsvara buvo aristokratės kalinės
Žozefinos ir Bonaparto meilės istorija, kuri tikriausiai filme dramatiškai geriausiai
perteikta. Daug faktų nebuvau girdėjęs, nors dar pernai Luvre akylai stebėjau
originalius karūnacijos paveikslus, bet net nebūčiau pagalvojęs, kad dėl
palikuonių Žozefina turėjo atsisakyti karūnos ir užleisti vietą vaisingajai.
Filmo visuma itin spalvota
ir, nebemeluokime, labai vykusiai prabangi. Kostiumai yra vienas svarbiausių
filmo atributų, dėl ko ne kartą galima išsižioti, kaip tiksliai pagal
dokumentus ir paveikslus atkurti tam tikri vaizdiniai. Kitą vertus, neįmanoma
neanalizuoti paties Napoleono charakterio dvilypumo: iš vienos pusės jis nuo
moters ir mamytės priklausantis graudenantis berniūkštis, o iš kitos – bebaimis
karo vadas per savo vadovavimą pražudęs per 3 milijonus gyvybių. Aktoriaus perteiktos
tam tikros manieros, Napoleono leidžiami geismo garsai, čepsėjimai, miegamojo
flirtas ir karo stovėsena leidžia jį regėti ir kaip garbėtrošką, ir kaip
besiaukojantį kitų labui. Iki šiol Napoleonas prancūzų yra labai gerbiamas
autoritetas, nors jo tragedijų pabaigoje visuomenė ir neapkentė. Visgi filmas
man labiausiai suveikė kaip istorinių spragų užpildymas, nepamenu, kad kažką
rimtesnio būčiau matęs apie Napoleoną, net keista, kad kinas neišnaudojo šios personos.
Nepaisant visko, gal ir trūksta filmui gylio, nueita holivudiniais vaizdų
dirginimo keliais, o ne pavojingesniu – asmenybės interpretavimo galimybėmis,
kaip pavyzdžiui, buvo rizikuojama filme „Spencer“ apie princesę Dianą. Nepaisant
visko, pastaruoju metu nedaug žiūriu didžiojo kino reginių, savitai buvau tokio
pasiilgęs ir mano lūkesčius, ko buvo galima tikėtis iš režisieriaus, išpildė.
P. S. Ar niekam akių nebadė juodaodžiai žemesnio rango karininkai ir tai, kad filmas anglų kalba ir puikiai be vertėjų kalbasi tiek Napoleonas, tiek Aleksandras, tiek britų generolas? Tarsi vietomis visgi istorinė tiesa pasiduoda kino tarimai tolerancijai.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 64/100
IMDb: 6.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą