"Kultūros barai" miršta: kaip valstybės politika ir kultūros ministras Simonas Kairys žudė, išgerdami kraują?

 

Sveiki,

 

Gyvename tikrame distopiniame Orwellio perteiktame pasaulyje. Valstybėje, kurioje dieną naktį dirbtinai skalambijama karo grėsmė ir gyventojai gąsdinami didesniais mokesčiais krašto gynybai, o politikai tiesioginiame eteryje ciniškai užsimena apie gyventojų santaupų panaudojimą tankų pirkimams, norisi prasikrapštyti akis.

 

Ko verti tie tankai ir krašto gynyba, kvaili ginkluotės paradai ir jaunųjų šauktinių smegenų romijimas, jeigu šalyje akivaizdžiai dusinami ir net naikinama laisvesnio žodžio prieiga (uždedamos vatniko ir putinistų etiketės ir spiriama į šikną, nes galioja tik viena nedaloma tiesa)? Ko verti tie tankai ir ką jie gins, jeigu jau dabar tyliai kultūrininkams pridedamos prie veidų pagalvės dusinti ir perpjaunamos venos, kad nukraujuotų. Ar gins tą mitinę Daukšos lietuvių kalbos kaip tapatybės svarbą? Ar gins išskirtinę lietuvių tautos kultūrą? Kol įsivaizduojami demonai iš Rytų atvyks pasišaudyti, iš mūsų bus likusi tik avių protiškai kastruotų banda, kuri aiškiai vykdys vienos politikos įsakymus, nes toje „laisvoje“ kultūroje taip nieko ir neišmoko, ypač kritinio mąstymo, nes visi, net akademiniai kultūros forumai, tokie kaip „Kultūros barai“, yra tyčia naikinami, nes dažnai oponuoja šalies politikai ir leidžia kritiškai pasižiūrėti į šiaip viešoje erdvėje nekvestionuojamus klausimus. Tiesa, kvestionuojamus, tik su didele rizika tapti vatniku arba putinistu.

 

Šalyje, kurioje nereikia kultūros, manau, nereikia ir krašto gynybos. Nėra ką ginti. Valstybė, kuri rūpinasi kareivių batais ir kaip iščiulpti kuo daugiau pinigų saviems karo žaidimo prioritetams, o kultūra paverčiama Pelene, kurią išvaro iš namų uždarbiauti į prostitučių skersgatvį, verta ko?

 

Apie „Kultūros barų“ gangrenavimą ar besiartinantį galą jau skaičiau anksčiau. Maniau, kaip nors susikrapštys, bet... Kultūros ministras Simonas Kairys, atstovaujantis Pelenių ministerijai (o kas nežino, kad kultūra paskutinioji, kuri valgykloje stoja į eilę paėsti grikių nugrandytų iš dugno?), nuo to paleisto SOS gangrenavimo signalo nepadarė NIEKO. Mūsų ministras NEPADARĖ NIEKO, kad tos kultūros bent IŠLIKTŲ TIEK, KIEK BUVO! Ko čia tikėtis apie naujų leidinių atsiradimą? Nebejuokaukime. Kam tada toji ministerija ir Simono Kairio krėslas? Savų pilvui ir skrandžiui. Šiuo atveju Simonas Kairys yra tiesiog Drakula, kraujo čiulpikas ir rijikas. Sakau tai kaip faktą, epitetai neturėtų nieko skaudinti ar žeminti, nes tai mato visuomenininkai, tą mato „Kultūros barų“ skaitytojai, leidinio kūrėjai. Simonai Kairy, kas kitas? „Literatūra ir menas“? „Šiaurės Atėnai“? „Nemunas“? Ak, dar keletas milijonų kokiam išbezdėtam projektui, naujam fondų pertvarkymui, kuris sėkmingai iš tų pačių pinigų, kurie galėjo būti skirti kultūriniams leidiniams, įsirengs naujas erdves ir pasistatys fotelius. Ten leidinių po staliuku lankytojams kaip "Kultūros barai", patikėkite, nerasite. Koktu. Šlykštu. Dviveidiška.

 

Ir paskutinis.

 

Ko vertos ištisos mokyklos ir ugdymo programos, kurias eidami pedagogai kasdien jaunimui kalba apie kultūrą, literatūrą, bando įdiegti tautinį pasididžiavimą, dalytis, mokytis kritiškai mąstyti, jeigu prieš akis vyksta kultūrinio kanibalizmo apraiškos ir toji kultūra pervažiuojama be skrupulų tuo pačiu gerai nugręžtų mokesčių mokėtojų naujuoju tanku iš Vokietijos. Argi neveidmainiška prieš jaunąją kartą, kuri mokoma imituoti vertybes, tas pačias, kurias sistemingai valdantieji su neslepiama retsykiais piktdžiuga spiria į sąvartyną, ką? Nėra ką ginti. Nebent tą gražų melą, bet juk mokiniams akių nuo Simono Kairio, Kultūros ministerijos ir apskritai nuo Lietuvos valdančiųjų požiūrio į kultūros leidybą ir jos sistemingo žlugdymo neužriši.

 

Jūsų Maištinga Siela