Sveiki, skaitytojai ir praeiviai,
Pagal garsaus amerikiečių
rašytojo Rumaan Alam romaną, kurį turime ir lietuviškai išverstą „Palikite
pasaulį užmaršty“ (Baltos lankos, 2023) (angl. Leave the World Behind) (2023) pastatytas
serialo „Ponas robotas“ kūrėjo Sam Esmail filmas tuo pačiu pavadinimu prieš pat
didžiąsias šventes sulaukė internete didelių aptarimų. Vieniems šis filmas
labai tiko ir įtiko, o kiti sužiūrėjo gana nuobodžiai neiškęsdami ekranizacijos
iki galo. Lietuvoje filmas pristatomas ir kitais vertimo variantais: „Palik
pasaulį už nugaros“, „Toli nuo pasaulio“.
Tiesa, knygos, deja,
neskaičiau ir vargu ar ją skaitysiu, kai prieš akis tiek daug nesuskaitytų
knygų, tačiau knietėjo ir vėlei pamatyti jau retokai matomą aktorę Julia
Roberts, kuri šiame filme sukūrė vieną pagrindinių vaidmenų – nuo miesto ir
darbų bėgančią motiną Amandą. Filmas prasideda kaip eilinis kurortinis amerikietiškas
pasakojimas, kuris tuoj išsirutulios į eilinį siaubo trilerį, tačiau būtent tas
ir nenutinka. Šeima savaitgaliui išsinuomoja prabangų namą, tačiau vos čia
atvykus ima dėtis keisti dalykai. Pirmasis suirutės pranašas – paplūdimyje
navigacijos sistemos gedimą patyręs tanklaivis, kuris užplaukia ant
poilsiautojų. Netrukus į namus pasibeldžia tikrieji namų savininkai, kuriuos
nuomininkai dar įtarinėja aferomis, tačiau netrukus pasaulio pabaigos ženklai
pasitvirtina.
Nesakau, kad filmo
medžiaga ir siužetas verčia kaip nors iš kojų. Sakyčiau, viskas tolygu ir,
jeigu atmesime keletą gerų ir pavykusių dalykų, filmas galėjo tapti tikra
klišių katastrofa, bet taip nenutinka, nes istorijos vingiai, vos tik priartėję
prie holivudinio štampo, ima ir nusuka truputį į šoną, taip apmaudami žiūrovus.
Visų pirma, režisierius atsisako kurti klasikiniu būdu augančios įtampos filmą,
čia kur kas svarbiau išlaikyti solidų ir mąslų ritmą, nepasiduodantį
klasikiniams „viskas ir taip aišku“. Man patiko, kaip mistiniai ir
nepaaiškinami iki galo dalykai, pavyzdžiui, elnių bandos elgiasi katastrofos
akimirkomis, o jaunoji šeimos narė Rouzė, nors ir suvokia, kad pasaulis griūva,
nori maniakiškai pažiūrėti serialo „Friends“ („Draugai“) paskutinę seriją, nes
tas sukurtas prabėgusio laiko linksmumas išties sužadina jai jaudulį, dėl kurio
iš dalies žmonės jau pakankamai atšipę tikrovės kataklizmams, pribaugintiems
dėl klimato kaitos ir nesibaigiančių pasaulyje karų. Kam stresuoti?
Geriau pažiūrėti „Draugus“!
Kitą vertus, verta
paminėti, kad filmas rodo ir savitą amerikietiškos kultūros žlugimą: iš lėktuvo
leidžiami arabiški lankstinukai su „Mirtis Amerikai“ užrašais, piktas kaimynas
įsitikinęs, jog tai korėjiečių darbas, o G. H. Skotas, arogantiškos dukrelės tėvas,
tiki, jog Ameriką žlugdo jo įtakingo kliento slapta pogrindinė pačių
amerikiečių grupuotė. Žodžiu, Amerika turi priešų ir nekalti amerikiečiai šio
filmo kontekste jaučiasi tarsi atakuojami ateivių iš kosmoso. Bet čia atsiranda
vietos ir senoms klišėms, kitaip sakant, siužetą reikia balansuoti ir jam
suteikti nuovargio, o kartais svaigulio, todėl Amanda geria vyną, šoka pagal
senas vinilines plokšteles, o tuo tarpu kieme tėvukas su nepažįstamąja garina elektronkę.
Žodžiu, pasaulio pabaigos akivaizdoje veikėjai randa laiko numalšinti stresą
įprastais amerikietiškais būdais. Ar tai filmui prideda žavesio? Šiek tiek, bet
tikrai ne kitoniškumo, kuris galbūt galėjo būti ir keistesnis, ir originalesnis.
Visgi filmas man patiko. Buvau susinervinęs, kai pamačiau, jog filmas beveik
pustrečios valandos (tokius vis dažniau atidedu į šalį), tačiau susižiūrėjau sudomintas
ir įtrauktas tikriausiai tik dėl to, kad kūrinys pavyko keistokas, nepaaiškinantis
labai konkrečiai visko iki galo. Po filmo užsimaniau pažiūrėti „Draugai“.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 68/100
IMDb: 6.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą