Sveiki,
skaitytojai,
Kartais nedrąsu daryti
tokius įrašus, kaip darysiu dabar. Lietuvoje, kur galioja tik viena tiesa,
transliuojama populiariaisiais žinių kanalais, mąstyti kitaip yra gėdinga. Žmonės,
pasigavę karingą sistemos inerciją, tau priklijuos gėdingas vatniko etiketes,
nes šalyje, kurioje sakoma, kad vietos yra visiems, būtent kitaip mąstantiems
jos būtent ir nėra. Šį įrašą darau paskatintas perskaitytų knygų Michael Talbot
„Holograminė visata“ bei Dr. Joe Dispenza „Jūs esate placebas“ – pripažintų
pasaulyje mokslininkų, ne šiaip kokių konspiracinių teorijų skleidėjų. Jų
suformuotos idėjos kaip koks tinklelis-filtras tinka analizuoti ir suvokti tai,
kas dabar daroma masiškai Lietuvoje.
Pastaruoju metu susierzinu
įsijungęs žinias. Visos naujienos yra nukreiptos karo kultūrai gausinti,
nesaugumui kurti, bauginti ir taip valdyti mases. Mums sukuriama įtaigi
iliuzija, jog ginkluotis yra būtina, kad krašto gynyba yra mirtinai svarbi,
mums piešiami baugūs scenarijai, mes gąsdinami dar didesniais mokesčiais, o tai
manipuliacijai pastiprinti šalia parodomi Ukrainos karo vaizdai, pažeriama
statistika. Keista, nes turiu pažįstamų, kurių giminės gyvena Kijeve ir ten žmonių
gyvenimas beveik nepakrikęs, visi toliau gyvena, eina į darbą, mokosi, vysto
ekonomiką, o per žiniasklaidą tiek nekalbama apie karą, kiek dabar pas mus.
Nesakau, kad karo nėra, sakau, kad jis nėra toks, kokį piešia mums mūsų
žiniasklaida. Žinau, kad Lietuvoje yra ir daugiau žmonių, kurie turi ukrainietiškų
kontaktų, pasikalba, mato pasaulį kiek kitokį.
Vienoje facebooko įraše
pakomentavau praktiškai užpultą vieno žmogaus įrašą, kuriame jis pasisakė prieš
bet kokį ginklavimąsi. Atsirado dešimtys, kurie pradėjo jį smerkti, rašydami,
kad mes ne už karą, mes už taiką, tačiau gynybą finansuoti reikia, kad reikia
šelpti Ukrainą karine įranga, rinkti lėšas. Bet tai ir yra prisidėjimas prie
karo! Kvantinė fizika, kurios mokslo atšakos nenori įsileisti švietimas, jau
seniai teigė, kad Visata yra tokia: kaip į ją šauksi, taip ji atsilieps, t. y.
jeigu artikuliuosi karinę gynybos grėsmę, būsi užpultas, laimingi žmonės
pritraukia laimingus žmones, bijantysis patirs situaciją, kur teks tą baimę
patirti ir t. t. Ir taip veikia pasaulis, per manifestacijos galią. Bet yra dar
ir žmonijos kolektyvinė sąmonė, kuri pritraukia karą ir sukuria tas situacijas,
kurias mato per žinias, kasdien nuo ryto iki vakaro girdi eskaluojamas grėsmes
ir tuo gyvena, nė nesuvokdami, kad politikai jais naudojasi savo populizmui skleisti.
Pavyzdžiui, krašto gynybos ministras ar toji pati Aušrinė Armonaitė, kuri sako,
jog žmonės turėtų investuoti savo santaupas į tanką. Žmonių mintys ir viltys,
įsivaizdavimai sukuria analogiškas situacijas, juk tai sena tiesa, kuri išstumta
iš viešosios erdvės kaip kenksminga valdžios organams.
Dar baisiau, kad didžioji
pilkoji masė yra lyg ir išsilavinę žmonės, tikintys mokslu ir pažangumu, tačiau
kai kalba pakrypsta apie kritišką požiūrį apie plėtojamą karo kultūrą ir
manipuliacijas, šie žmonės pasiunta, dingsta visas intelektualumas, jie
svaidosi neregėtais epitetais, jie dirginasi, pyksta, vadina visus vatnikais,
nes yra iš esmės paveikti nenutrūkstamo žiniasklaidos skatinamo heitinimo kanalo,
dirbtinai kitų sukonstruotos tikrovės modeliu, todėl jie nepripažįsta jokių
tiesos pustonių, nieko nenori girdėti apie pacifizmą, apie tai, kad žmogus
turėtų „laisvoje“ šalyje rinktis laikyti ginklą rankoje, ar atsisakyti
prisidėti prie tariamos gynybos. Ko verta laisvos šalies laisvė, jeigu tos
laisvės iš esmės nėra, ji labai sąlygina, kaip kažkada pasakyta Prezidento
frazė „gerovės valstybė visiems!“ Kad ne visiems, tik lojaliems karinei
dabarties kultūrai, kurie laižo subines ir lyg šunyčiai pritaria nuo tribūnos
nuleistai tiesai.
Manau, Lietuvoje dar nėra
kritinės masės, kuri kritiškai žvelgtų į karo kurstymo politiką. Didžioji dalis
vis dar mąsto itin primityviomis žemiškomis kategorijomis, linksniuodami
Rusijos ir Putino vardai, paskęstama detalėse, politiniuose manevruose, tačiau
nesugebama pakilti ir pamatyti žaidimo aikštelės iš viršaus. Visas šis cirkas,
kuris vyksta mūsų energijos sąskaita, vyksta tik tam, kad mus toliau klaidintų.
Ne paslaptis, kad tam tikros jėgos Lietuvoje nori karo, tos jėgos turi prieigos
prie nacionalinių žinių ir didžiausių internetinių žinių portalų, užtenka
paanalizuoti, kur veda paryškintu ir pirmu numeriu sudėtų straipsnių antraštės,
kas jas vienija, kaip veikia skaitytojus, kaip juos atitolina nuo kritinio
mąstymo, o ką jau kalbėti apie dvasinius dalykus, kurie tiesiog karo
eskaluojamoje viešojoje erdvėje neturi jokios reikšmės, jie sąmoningai
eliminuoti.
Mūsų intencijos ir mintys
kolektyvinėje sąmonėje irgi turi jėgos. Aš tikiu, kad tokių bundančių žmonių,
kurie jaučia ir suvokia, jog tikrovė truputį primena filmą „Matrica“, ji yra
nupiešiama kitų, todėl didžiausia tikrovė gali būti tik aplink mums pačius,
mūsų gyvenime, mūsų savijautoje, ketinime kurti kitokią tiesą, asmeniniame
patyrime, o ne imituojant ir perteikiant tais pačiais verbaliniais sakiniais iš
forumų kaip savo tikrovę, mes artikuliuojame ne savo patirtis, ne savo tikrovės
vaizdinius ir dar baisiau – tikime, kad jie kur kas svarbesni, nei tai, ką mes
patys galvojame ir kuriame. Patikėkite, tai ne jūsų tiesa, jūsų tiesa esate jūs
patys, todėl nesileiskite mulkinami nei gražių politikų kalbų, kurie bando emociškai
kišti į akis karo vaizdus, graudinti ukrainiečių likimais ir todėl jūs
atiduodate jiems savo balsą ir energiją, mintis, veikiau išjunkite žinias,
įsijunkite kultūrinę laidą, klausykitės muzikos, kuri įkvepia, ir atsijunkite
nuo karinio egregoro tinklo, nepalaikykite jų. Išgyvenome karantiną, nieko
nenutiko, išgyvensime ir tai sąmoningai darydami malonius dalykus, o tos srutos
ims ir nutekės pro šalį, kaip nutekėjo daugelis negatyvių dalykų. Švari galva
ir švarios mintys veda prie kitokios tikrovės versijos. Mes mokomi nematyti
taikos, tik grėsmę, o dabar apsimeskime, kad nematome pavojaus ir jis nebeturės
galios. Visata veikia šitokiu principu.
Jūsų Maištinga Siela
Sutinku su sia nuomone 200%.
AtsakytiPanaikinti