Filmas: "Maiklo Kleitono sukurta tiesa" / "Michael Clayton"

Sveiki, skaitytojai,

Dar viena juosta su puikiuoju George Clooney ir šįkart tai „Maiklo Kleitono sukurta tiesa“ (angl. Michael Clayton) (2007). Filmas nominuotas net 7 „Oskarams“ tikriausiai neturėjo manęs nuvilti nuo pat pradžių iki pat pabaigos. Iš tikrųjų šią juostą teko žiūrėti gal prieš kokius ketverius metus, tačiau po 15 minučių išjungiau, kadangi manęs visiškai nesudomino, bet kartais filmams mėgstu suteikti antrąjį šansą ir štai, visiškai kitokiomis pozicijomis sėdausi pažiūrėti puikiai kino kritikų įvertinto filmo.

Septynių „Oskaro“ filmas pelnė tik vieną apdovanojimą – geriausia antro plano aktore išrinkta Tilda Swinton. Gniuždančiai geras šis jos vaidmuo, tačiau savo karjeroje Tilda yra sukūrusi ir kur kas įspūdingesnių vaidmenų, tačiau šiame filme, ypač finale – ji tiesiog paralyžiavo mano dėmesį, mokėjimu perteikti įtampos emocijas. Geras ir George Clooney bei Tom Wilkinson‘o pasirodymas. Tai tiesiog puikių aktorių dermė, tad neaušinsiu burnos, pasakydamas, kad kine praktiškai retai bematome prastos vaidybos. Kitas aspektas – kiek gali pasirodyti įdomus šis filmas paprastam ir neišrankiam žiūrovui, sunku pasakyti. Filmas man visai patiko, nors ties „advokatiniai ir teisminiai“ filmai man ne visada įdomūs. Galima pasigesti ir šiaip asmeninių interesų impulso, kažkokio kasdieniškesnio aktualumo, nei visuotinio nuodijimo per maistą masto, apie kurį tikriausiai visi yra girdėję. 

Visgi filmo atmosfera gana įtempta, įdomus ir pats Maiklas Kleitonas, kuriuo visą filmą abejojau, ar jis pats nesergąs kokia nors liga, ar dalis filmo veikėjų nėra jo ligos padarinys? Ir apskritai filmo atmosfera leidžia viskuo abejoti, tačiau viskas logiška ir pagrįsta. Gal filmas savo siunčiama žinia žiūrovui nėra kažkuo įdomus ir vertingas, tačiau siūlyčiau į filmą pasižiūrėti labai paprastai – tiesiog kaip į meno kūrinį ir gerai organizuotą istoriją. Itin kažko įspūdingo nesitikėkite, tačiau pasitenkinimo galite gauti taip pat nemažai. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Toli nuo skubančios minios" / "Far from The Madding Crowd"

Sveiki,

Dar viena knygos ekranizacija „Toli nuo skubančios minios“ (angl. Far from The Madding Crowd) (2015) susilaukė sėkmės. Nieko nuostabaus, juk režisierius danas Thomas Vinterberg, kuris sukalė tokius puikius filmus kaip „Medžioklė“ (2012) ir „Submarinas“ (2010). Šįkart režisierius dirbo išskirtinai britiškoje aplinkoje ir su britų aktoriais, kurdamas XIX amžiaus Angliją, kurioje įsigalėjęs konservatyvumas ir Viktorijos laikų manieros, kurioms tik iš dalies nepaklūsta šio filmo maištininkė Betšveba.

Ką aš galiu pasakyti? Ekranizacija vykusi visomis prasmėmis – puikiai parinkti aktoriai. Carey Mulligan apskritai talentinga aktorė, sukūrusi ne vieną įstabų vaidmenį, tad visiškai neturėjau abejonių, kad šitas vaidmuo jai labai tiks. Ir nesuklydau. Kur kas labiau mane stebino belgų aktorius Matthias Schoenaerts, kuris iki šiol man pakliūdavo į mačo vaidmenis, kur reikalingas brutalumas ir fizinė ištvermė. Regis, aktoriui visai patinka ir kostiuminės dramas, juolab kad neseniai nusifilmavo panašioje juostoje su Kate Winslet. Vis galvojau, ką man primena jo veidas, kol draugas bakstelėjęs per seansą į šoną nesufleravo, jog jo veidas kaip iš akies luptas Vladimiras Putinas. Tikrai. Tačiau tai kažkodėl netrikdė.

Filmas pozityvus, daug britiškos kultūros, daug įvairiausių to meto etiketo taisyklių ir moters pozicija santuokos atžvilgiu. Iš kitos pusės darėsi lyg ir nuobodi pati istorija. Moteris atsiduria tarp trijų vyrų ir išlepinta savo paikos minties, kad ji santuokai nesutverta, išsirenka iš trijų patį prasčiausią kandidatą, kad moterėlė kvaiša ir kentės – tai aišku kaip kokioje muilo operoje. Istorija nėra kažkokia netikėta, tačiau ją stiprina puikūs režisūrinis įdirbis, gražūs estetiniai Britanijos vaizdai, kostiumai, montažas... Aukšto lygio ir nedvelkia pigumu, todėl filmą nepaisant nuspėjamumo, vis tiek gana įdomu žiūrėti.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Keliaujanti Haulo pilis" / "Howl's Moving Castle" / "Hauru no ugoku shiro"

Sveiki,

Tikriausiai Hayao Miyazaki yra vienas geriausių animacinių filmų kūrėjų planetoje. Jo filmai susilaukia neregėtos sėkmės, esu didelis jų gerbėjas ir kažkaip žiūrėdamas jo animaciją visada atsigaunu. Vienu geriausiu jo filmu laikomas „Keliaujanti Haulo pilis“ (angl. Howl‘s Moving Castle) (2004). Tai knygos animacinė ekranizacija. Mano akimis, filmas gal neprilygs režisieriaus šedevrui „Stebuklingi Šihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“, tačiau kaip ir visi jo filmai, šis taip pat yra labai geras ir vykęs kūrinys ir nominuotas „Oskarams“.

Tokius filmus ne gaila rodyti vaikams, kažkaip didelis ir stangrus vertybių stuburas, puikiai sukalta magišku aspektu paremta istorija, kur nėra švaistomasi nereikalingu smurtu. Tokie filmai įkvepia, išplečia vaizduotę ir kažkaip pripildo gyvenimą spalvų. Jauna mergina staiga užkeikiama ir paverčiama sene, tačiau „geros mergaitės“ manieros dėl to nedingsta, nedingsta ir filmo pozityvumas. O magiški istorijos elementais išvis atrodo nuostabūs – keliaujanti pilis, kurios durys atsidaro pačiose įvairiausiose vietose. Užkeikta ugnis, ant lazdos šuoliuojanti kaliausė lyg ir primena „Geltonų plytų kelio“ herojus, tačiau istorija kur kas įdomesnė, bent jau man.

Apskritai tokį filmą smagu žiūrėti su visa šeima, nes jis tinka ir suaugusiems. Ir tiesiog kažką labai pridurti apie puikų filmą labai sunku, nes jis yra tiesiog puikus ir nematau reikalo jo analizuoti kokiais nors aspektais, tai vienas iš tų, kuriuos reikia pamatyti. Tai tiek.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Godzila" / "Godzilla"

Sveiki,

Legendinė Godzila, kurio plastikinį modelį savo žaislų dėžėje tikriausiai turėjo dažnas vaikas, šįkart monstrą prikėlė režisierius Gareth Edwards, kuris pateikė „Godzila“ (angl. Godzilla) (2014) naują variantą, kurį gana padoriai priėmė tiek žiūrovai, tiek kino kritikai. Mėgstantiems apskritai tik didingų reginių kadrus, tai dar viena šventė akims, tačiau noriu pasakyti, kad ir turinio prasme filmas nėra prastas.

Pasakysiu šįkart taip: filmo pradžia buvo itin gera ir provokuojanti. Žemės virpesiai, Juliette Binoche išėjimas kaip visada tampa magiškas ir prikaustantis dėmesį. Tik iki filmo pavadinimo paskelbimo, praktiškai pirmosios 10 minučių, kai katastrofos ištiktoje elektrinėje išsiskiria mylimieji, buvo labai gerai, po to, viskas atslūgo ir praktiškai įdomu pasidarė teorinė medžiaga apie padarus, kurie ėda radioaktyvumą. Visiškai neblogas siužetas buvo ir trijų milžiniškų padarų susidūrimas viename didžiausių pasaulyje miestų, tačiau būtent kovos momentai (vabalų bei pačios Godzilos susidūrimas) tapo kažin kokios nuobodi du prieš vieną ringo kova. Tiesą sakant, antroji filmo pusė buvo nuspėjama, įtampos maža, efektų daug, tačiau, jei nėr emocinės įtampos ir žiūrovo nedirgina, kad ir patys tobuliausi efektai neprivers suklusti.

Apskritai Godzilos elgesys ne itin patiko, suteikta draugiška sąmonė ir paranki žmonijai. Herojus tampa pats siaubūnas – galgi kiek netikėta, tačiau pernelyg holivudiška ir didaktiška, kad žmonės norėję nudaigoti raketomis padarą, kuris norėjo juos išgelbėti nuo apokalipsės. Žodžiu, filmas tikrai nėra prastas, yra jame gerų dalykų – ypač aktoriai ir retkarčiais įsiplieskianti intriga, tačiau vientiso sudominimo, mano akimis, režisieriui taip ir nepavyko dėl scenarijaus paviršutiniškumo išlaikyti.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Didysis meistras" / "The Grandmaster" / "Yi dai zong shi"

Sveiki, skaitytojai, 

Kinų režisierius Kar-Wai Wong tikriausiai yra mano mėgstamiausias režisierius iš šios šalies. Jo sukurti filmai, kaip antai „Mano vaivorų naktys“ ar „Meilės laukimas“ išties abstulbino savo nuostabia poetika ir nepaprastu muzikiniu skoniu. Ko galima tikėtis iš visai naujo jo repertuare kovinio žanro? Tikriausiai tiesiog reikia pamatyti „Didysis meistras“ (angl. The Grandmaster) (2013). Apie Briuso Lee mokytoją Ip Man esu matęs tikrai neblogą filmą, su visu Japonijos okupacijos metų kontekstu, tačiau šįkart biografinis filmas visai kitoks, kitokias jis išskiria ir temas.

„Didysis meistras“ nesikoncentruoja vien į Ip Man asmenybę, čia istorinis kontekstas šiek tiek atitolęs nuo pačių herojų asmeninės istorijos. Čia svarbiausia tampa šiaurės ir pietų Kinijos mokyklų konkurencija ir kovos menų maišymasis. Iš esmės tai tradicinių kovos menų, neatsiejamų nuo Rytų filosofijos koncentratas – filme jis pateiktas, kaip ir būdinga Kar-Wai Wong filmams, itin poetiškai, subtiliai, nevengiant estetinių kultūrinių niuansų. Šiaip dauguma kokybiškų Rytų kino filmų yra veikiau ne įnirtinga kova, kiek šokis ir elegancija, atmiežta konservatyvių ir disciplinuotų tradicinių vertybių. Meilė ir kovos menas – štai čia atsiduria du kovos meistrai – In Man ir Gong Er. Galima kalbėti apskritai apie neįminamos meilės ryšius, tik kiek jie biografiniai, o kiek režisieriaus interpretacija, sunku pasakyti, matuojant tikriausiai tektų perskaityti nuodugnias biografijas.

Grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad tai nėra mano mėgstamiausias šio režisieriaus kūrinys, tačiau filmas be abejonės yra vis tiek geras ir įdomus. Visų pirma, kaip sakiau, estetiniai niuansai, ramių ir konservatyvių kovų elegancija. Režisierius linkęs žiūrėti į kovas kaip į meną, nesvarbu, ar tai tėra garbės sąskaitų suvedimas ar žudantis keršto aktas. 64 delnų technika ir didinga Kinijos kultūra ima pamažu jausti vakarietiškos kultūros inovacijas ir tradicinės kovų mokyklos pamažu miršta, kaip tai šiandien aktualu tuštėjančioje Lietuvoje, kai užmirštamas kultūrinis savitumas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 73/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela