Filmas: "Kalėjimo prižiūrėtoja" / "Sons" / "Vogter"

 

Sveiki,

Su danų filmais neprašausi! Švedų kilmės režisierius Gustav Möller savo naujausioje dramoje „Kalėjimo prižiūrėtoja“ (dan. Sons) (2024) pasikviečia garsią danų aktorę Sidse Babett Knudsen ir jai patiki psichologinį pagrindinį vaidmenį šioje istorijoje. Filmas pasakoja apie kalėjimo prižiūrėtoją Evą, kuri vieną dieną pastebi, jog į kalėjimą atvežamas jai žinomas nusikaltėlis Mikelis. Netrukus, pasinaudodama visomis vidaus prižiūrėtojos galiomis, ji prisigretina prie Mikelio ir tampa to skyriaus prižiūrėtoja.

Nėra labai ką pasakoti apie šio filmo siužetą, nes jis nėra dinamiškas ir jame ne kažin kas vyksta. Siužetas labiau primena psichologinį šachmatų žaidimą. Mikelis ir Eva tarsi konkuruoja smurtinėje ir kerštingoje aplinkoje. Stebina tai, jog Evos vaizdavimas kurį laiką apgauna žiūrovą, nes nežinome visų aplinkybių, todėl atrodo, jog moteris tiesiog sadistiškai nusižiūrėjo Mikelį kaip kokį sekso subjektą ir jaučia kažin kokį sunkiai paaiškinamą aistrą, tačiau netrukus sužinome, jog yra visiškai priešingai. Mikelis kerštaudamas už cigaretes apmėto Evą savo paties išmatomis ir moteris nesusilaikiusi prilupa jį bananu visų akivaizdoje. Galiausiai pats Mikelis nieko neįtardamas ima šantažuoti Evą, kad ji jam suteiktų įvairių lengvatų...

Filmas iš esmės apie motinišką skausmą. Ar įmanoma atleisti nusikaltėliui? Psichologizuoti ir sudėtingi pačios Evos sprendimai iš vienos pusės kelia mįsles, nes atrodo nelogiški, tačiau galiausiai kaip žiūrovas imi pateisinti kiekvieną jos žingsnį. Daug stambių ir išlaikytų kadrų, žvilgsnių, nutylėjimo ir nesveiko, tiesiog fontanu besiveržiančio Mikelio (aktorius Sebastian Bull) smurto. Atrodo, kad su tokiu sužvėrėjusiu vyru išvis neįmanoma susikalbėti, tą rodo ir jos motina, kuri nelabai apsidžiaugė, jog jis per laisvą dieną grįžo namo, nes tokius recidyvistus reikia laikyti už sienų, kadangi jie nereflektuoja ir neatsako už savo veiksmus.

Tiesa, aktorę Sidse Babett Knudsen teko jau matyti keistuose sadistiniuose santykiuose filme „Burgundijos kunigaikštis“ (2015), kuriame ji atliko BDSM psichologinį vaidmenį su kita moterimi, todėl Evos sprendimai kažkiek priminė ankstesnį nepatogų aktorės vaidmenį. Filmas turi savotiškos įtampos, nepatogumo ir brutaliai tamsios atmosferos, tačiau (net pats stebiuosi), jog mano mėgstamas žanras šįkart manęs nei labai paveikė, nei šokiravo, tarsi sužiūrėjau gana atsainiai (gal nebuvau itin nusiteikęs susikaupti?). Bet kokiu atveju, tai skandinaviškų įtampų kinas, niuansuotas nepatogioms temoms eskaluoti.

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: George Orwell iš knygos "1984-ieji" apie žmogaus išnaudojimą ir kvailinimą

 

„Jie gimsta, auga purve, pradeda dirbti nuo dvylikos metų, išgyvena trumpą fizinio žydėjimo ir seksualumo laikotarpį, dvidešimties metų susituokia, trisdešimties jau nebėra jauni, o šešiasdešimties paprastai miršta. Sunkus fizinis darbas, rūpinimasis namais ir vaikais, smulkūs ginčai su kaimynais, kinas, futbolas, alus ir, svarbiausia, azartiniai žaidimai – tai viskas, kas telpa į jų pasaulėžiūrą. Juos nesunku valdyti. Geriausiai, kad jie labai nesidomėtų politika. Iš jų reikalaujama tik primityvaus patriotizmo – apeliuoti į jį, kai reikia pailginti darbo dieną ar sumažinti maisto davinius. O jei juos apima nepasitenkinimas – taip jau yra buvę – šis nepasitenkinimas prie nieko nepriveda, nes dėl bendrų idėjų stokos jis nukreiptas tik prieš smulkias, konkrečias bėdas.“ George Orwell iš romano „1984-ieji“.

Maištinga Siela

Antikos kultūra: kokias šiaulaikines knygas skaityti apie antikos mitus ir legendas? Ariadnė, Kirkė, Achilo giesmė, Mergelių tyla ir kt.

Sveiki,

Pastebėjau, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje vėl išpopuliarėjo verstinė grožinė literatūra, kuri šiuolaikiškai pertransformuoja senovės graikų legendas ir mitus. Vaikystėje turėjau N. Kuno „Senovės Graikijos legendos ir mitai“ vertimą, nepaprastai patikdavo tas hierarchinis ir sudėtingas graikų dievų pasaulis. Prieš kelerius metus perleido šį pasaulinį šedevrą nauju viršeliu ir vizualiai patraukliu leidimu.

Džiugu, kad Lietuvoje populiarūs amerikiečių rašytojos Madeline Miller romanai „Achilo giesmė“ ir „Kirkė“, kurių tiražus nuolat pakartoja „Baltos“ lankos. „Alma littera“ pradėjo versti ir leisti Jennifer Saint romanus „Ariadnė“, „Elektra“ – pastarieji leidžia mitus permąstyti iš moteriškosios perspektyvos kaip, beje, ir Pat Barker „Mergelių tyla“ ir „Trojos moterys“.

SENOVĖS GRAIKIJOS LEGENDOS IR MITAI

Nikolajus Albertovičius Kunas (rus. Николай Альбертович Кун, 1877 m. gegužės 21 d. Maskva – 1940 m. vasario 28 d. Maskva) buvo rusų rašytojas, pedagogas ir istorikas, labiausiai žinomas dėl savo knygos „Senovės Graikijos legendos ir mitai“. Ši knyga, pirmą kartą išleista 1922 m., tapo itin populiari ir buvo daugybę kartų perleista įvairiomis kalbomis.

ARIADNĖ

Jennifer Saint yra britų rašytoja, šiuo metu itin populiari dėl savo knygų, kuriose ji perpasakoja moterų istorijas iš graikų mitologijos. Jos darbai iš naujo pažvelgia į gerai žinomus mitus, suteikdami balsą moterims, kurios dažnai buvo nustumtos į šešėlį tradicinėse istorijose.

Jos debiutinis romanas „Ariadnė“ (angl. „Ariadne“), išleistas 2021 m., sulaukė didelio pasisekimo ir kritikų pripažinimo. Knyga pasakoja apie Ariadnės, Mino dukters, padėjusios Tesėjui įveikti Minotaurą, istoriją.

Po sėkmingo debiuto Jennifer Saint išleido antrąjį romaną „Elektra“ (angl. „Elektra“), kuris taip pat sulaukė didelio populiarumo. Ši knyga pasakoja apie tris moteris – Klitaimnestrą, Elektrą ir Kasandrą – kurių likimai susiję su Atrėjo prakeiksmu. 2023 m. pasirodė ir trečiasis romanas „Atalanta“ (angl. „Atalanta“). 2024 m. planuojama išleisti knygą apie Herą (angl. „Hera“).

MERGELIŲ TYLA

Pat Barker (g. 1943 m. Šiaurės Jorkšyre, Anglijoje) yra garsi britų rašytoja, labiausiai žinoma dėl savo romanų apie Pirmąjį pasaulinį karą ir moterų vaidmenį istorijoje, taip pat dėl naujų interpretacijų graikų mitų. Ji yra pelniusi daugybę apdovanojimų, įskaitant prestižinę Bookerio premiją.

Pirmąjį didelį pripažinimą Pat Barker pelnė su „Atgimimo“ trilogija (angl. „Regeneration Trilogy“), kurią sudaro romanai „Atgimimas“ (angl. „Regeneration“, 1991), „Akių vartai“ (angl. „The Eye in the Door“, 1993) ir „Kelias vaiduoklių link“ (angl. „The Ghost Road“, 1995). Ši trilogija, paremta tikrais istoriniais faktais, pasakoja apie psichologinę Pirmąjį pasaulinį karą išgyvenusių kareivių būklę. „Kelias vaiduoklių link“ 1995 m. buvo apdovanotas Bookerio premija.

„Mergelių tyla“ (angl. „The Silence of the Girls“, 2018), leidykla „Baltos lankos“, 2022 m. Ši knyga perpasakoja Trojos karo istoriją iš belaisvių moterų, Briseidės ir kitų, perspektyvos.

KIRKĖ, ACHILO GIESMĖ

Madeline Miller yra amerikiečių rašytoja, geriausiai žinoma dėl savo romanų, kuriuose ji iš naujo interpretuoja klasikinius graikų mitus, suteikdama jiems šiuolaikinį atspalvį ir gilinasi į personažų psichologiją. Jos knygos sulaukė didelio skaitytojų ir kritikų pripažinimo visame pasaulyje. Madeline Miller nuo vaikystės domėjosi graikų mitologija ir klasikine literatūra. Šis susidomėjimas paskatino ją studijuoti klasikinę filologiją Brauno universitete, kur ji įgijo bakalauro ir magistro laipsnius.

Jos debiutinis romanas „Achilo giesmė“ (angl. „The Song of Achilles“), išleistas 2011 m., sulaukė didelio pasisekimo ir buvo apdovanotas prestižine „Orange Prize for Fiction“ premija. Knyga pasakoja apie Achilo ir Patroklo meilės ir draugystės istoriją Trojos karo kontekste.

Antrasis Madeline Miller romanas „Kirkė“ (angl. „Circe“), išleistas 2018 m., taip pat sulaukė didelio populiarumo ir tapo „New York Times“ bestseleriu. Ši knyga pasakoja apie Kirkę, burtininkę, kuri Homero „Odisėjoje“ paverčia Odisėjo vyrus kiaulėmis. Miller suteikia Kirkės personažui gylio ir sudėtingumo, atskleisdama jos gyvenimo istoriją ir motyvus.

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumas nr. 86: pareiga pernelyg sureikšminta, o pasitenkinamas sumenkintas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Toliau savo mintimis ir veiksmais kuriame Visatą?

 

O pernelyg dažnai užmirštame, kad kuriame, rašome kas akimirką. Manau, mūsų socialiniame ir istoriniame gyvenime pareigos ir pasiaukojimas dėl kito buvo pernelyg sureikšminti. Mums iki šių dienų „kalama“ į galvas, kad gyvenimas turi prasmę, jeigu padedi kitiems, pamiršti save, aukojiesi, pamiršti savo bėdas, nesusireikšmini, pamiršti sveikatą, dirbi nuo ryto iki vakaro, peikia, jeigu susergi ir stoja darbai – žodžiu, kartais atrodo, jog esi gyvulys, prijungtas prie pareigos aparato, o šiandien neretai jautiesi visuomenei naudingas tol, kol dirbi ir moki mokesčius, nes tokia pareiga ir toks sistemos modelis mums įkaltas. Todėl pamirštame dažnai iš pareigos ir inercijos mėgautis savimi, netgi ilgą laiką žmonės buvo mokomi save sumenkinti, paskirti savo gyvenimą vienai ar kitai tarnystei ir netgi už tai būti dėkingam, o tas, kuris rūpinasi savimi ir savo savijauta, neretai buvo priskiriamas prie egocentristinių asmenybių. Šiandien daug kalbame apie žmones narcizus. Aišku, sunku pasakyti, kur riba ir balansas tarp to, kad žmogus siekia pasitenkinimo iš gyvenimo, o kur jau prasideda perdėta savimyla, bet manau, kad mes vis dar vaduojamės iš tų įsitikinimų.

 

Gyventi patiriant asmeninį pasitenkinimą, sakyčiau būtina. Ir kelių yra įvairių. Netgi egocentrinių, netgi visai altruistinių. Mėgautis, bet kokiu atveju, reikia.

 

Jūsų Maištinga Siela

Paveikslas "Achilo pyktis", Mišelis Martinas Drolingas (Michel Martin Droling), 1810

 

Kas yra hekatombė? Iliustracijos, paaiškinimai, senovės graikų legendos, mitai, tradicijos, Homeras "Iliada"

 

Hekatomba yra senovės graikų religijoje minimas terminas, reiškiantis didelę gyvulių auką dievams. Iš pradžių šis žodis buvo vartojamas apibūdinant auką, kurioje buvo paaukota šimtas jaučių (iš graikų kalbos hekaton – šimtas, bous – jautis), tačiau vėliau jis buvo taikomas apibūdinti bet kokiai didelei aukai. Hekatombos buvo svarbi senovės graikų religinio gyvenimo dalis. Jos buvo atliekamos siekiant užtikrinti dievų palankumą, padėkoti už gausią derlių arba maldauti pagalbos sunkmečiu. Tokios aukos dažnai būdavo atliekamos per šventes arba prieš svarbius įvykius, tokius kaip karas ar olimpinės žaidynės.

 

Šiandien terminas hekatomba vartojamas perkeltine prasme, apibūdinant didelį skaičių aukų, ypač karo metu arba kitų katastrofų metu. Pavyzdžiui, Holokaustas dažnai vadinamas didžiule hekatomba.

Homero „Iliados“ pradžioje ir vaizduojama ši auka dėl to, kad Agamemnonas įžeidžia Apolono kunigą, dievas nusiunčia marą į graikų stovyklą. Kad numalšintų Apolono pyktį, graikai aukoja didžiulę hekatombą. Tai parodo, kaip svarbios buvo šios aukos graikų religijoje ir kaip jos buvo naudojamos siekiant užmegzti taiką su dievais.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Spindesys" / "Shine"

 

Sveiki,

 

Šis filmas buvo atkreipęs mano dėmesį gal prieš dešimt metų, gal dar seniau, tačiau neturėjau galimybės jo pažiūrėti, tačiau tą padariau visai neseniai. Nieko nuostabaus, nes filmas senas, jis autobiografinis ir pasakoja apie iš tikro egzistuojantį iš Australijos pianistą David Helfgott (g. 1947), pastarasis kilo iš žydų kilmės šeimos, o filme vaizduojamas jo sudėtingas ir traumuojantis gyvenimas pavadinimu „Spindesys“ (angl. Shine) (1996). Tiesą sakant, kiek net nustebino, kad scenarijus neoriginalus, o perpasakoja tikrojo asmens gyvenimą, tiksliau jį pertransformuoja ir pritaiko plačiosioms žiūrovo akims ir ausims.

 

Istorija prasideda nuo mažojo Deivido, kuris dalyvauja vietos miestelyje pianistų konkurse ir, deja, dėl per didelio talento jo nelaimi. Deivido tėvas – Piteris, sakyčiau, maniakiškai auklėja savo sūnų ir kontroliuoja kiekvieną jo žingsnį ir sprendimą. Piteris kadaise pats neteko savo visų seserų, buvo engiamas ir mušamas tėvo, kentė nepriteklių, todėl norėdamas išlaikyti šeimą kuo arčiau savęs, imasi griežtos patriarchato rankelės. Filme vaizduojama, kaip jis nuolatos nusivilia talentingu berniuku, kaip nė karto jo nepagiria ir nepaglosto. Tipinė XX amžiaus vidurio užkietėjusi tėvo mačisto ir sūnaus nesantaika, grįsta nepamatuotais tėvų lūkesčiais ir vaikų ribotomis galimybėmis. Tėvas skriaudžia ir riboja sūnų, kad šis nepaliktų namų, tačiau tuo pačiu vietiniuose konkursuose jį dresiruoja reikiau už arklį. Galiausiai Deividas ima maištauti, jis renkasi galimybes ir tėvas imasi savų sprendimų. Genialusis Deividas tiek save perlaužia, kad galų gale atlikdamas vieną sudėtingiausių kūrinių patiria priepuolį, po kurio pakrinka jo kalbėsena, mąstysena, elgesys, tačiau net liga neužgožė jo talento...

 

Filmas geras. Turėjau abejonių, kad bus pernelyg nusaldintas, netikroviškas, patetiškas ir pernelyg brėžiantis sunkio, bet talentingo žmogaus asmenybės kontūrą, nors tenka pripažinti, yra ir to braižo. Bet ėmė ir kažkaip, žinokite, sujaudino tėvo aklas bukumas ir vaikio noras susikurti iš talento savo gyvenimą. Tiesa, filmas vis tiek toks teatralizuotai parodomasis, jaučiasi 90-ųjų kino braižas ir maniera žūtbūt jautriai, bet pašmaikštaujant kalbėti apie kokius nors sutrikusius žmones, pvz., kaip 1994 metais pristatytas „Forestas Gampas“ ar tas pats 1988 metais „Lietaus žmogus“, kur išskirtinumą kine daro veikėjas su negalia arba neįvertintu genialumu, todėl žiūrovus palieka be pasirinkimo atjausti. Dabar tikriausiai tokie filmai nelabai suveiktų, nors „Oskaro“ tiesiojoje vis dar pasitaiko išimčių, pavyzdžiui, prieš kelerius metus apie kurčiuosius pasakojęs filmas CODA. 

Visgi man filmas labiausiai koreliavo ne dėl Deivido traumos, kurią galimai sukūrė tėvo įskiepytas nesveikas perfekcionizmas, bet dėl sąšaukos su kultiniu didaktinio pobūdžio filmu „Mirusiųjų poetų draugija“ (1989), kuriame tėvų lūkesčiai tiesiog pražudo internatinėje griežtoje mokykloje jaunuosius talentus, nes jiems tiesiog buvo užmestos pareigos ir lūkesčiai, kad patenkintų tėvų ego ir pasididžiavimą. Sunku patikėti, bet tikrasis Deividas dar gyvas iki šių dienų, o už jo vaidmenį garsus aktorius Geoffrey Rush pelnė „Oskarą“ kaip geriausias aktorius, nors tikriausiai turėjo dalytis su Noah Taylor, kuris irgi gan įtikinamai sukūrė Deivido vaidmenį paauglystės ir studentavimo epizoduose. Filmas jautrus, bet be provokacijos, tad tinka žiūrėti su paaugliais.

 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.6

 

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Petunija ‎– Two In Somnia / Your Highness [vinyl / LP] (2024)

 
Informacija apie albumą: Petunija ‎– Two In Somnia / Your Highness [vinyl / LP] (2024) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Mariah Carey – All I Want for Christmas Is You Limited 12" Vinyl Single [vinyl / LP] (2024)

 
Informacija apie albumą: Mariah Carey – All I Want for Christmas Is You Limited 12" Vinyl Single [vinyl / LP] (2024) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Patricia Kaas – Patricia Kaas [vinyl / LP] (2016)

 
Informacija apie albumą: Patricia Kaas – Patricia Kaas [vinyl / LP] (2016) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Patricia Kaas – Kaas chante Piaf [vinyl / LP] (2012)

 
Informacija apie albumą: Patricia Kaas – Kaas chante Piaf [vinyl / LP] (2012) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Hozier – Unreal Unearth [vinyl / 3LP] (2023)

 
Informacija apie albumą: Hozier – Unreal Unearth [vinyl / 3LP] (2023) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Monika Liu ir LNOBT simfoninis orkestras (live) [vinyl / LP] (2024)

 
Informacija apie albumą: Monika Liu ir LNOBT simfoninis orkestras (live) [vinyl / LP] (2024) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Jovani – Noriu šokt [vinyl / LP] (2024)

 
Informacija apie albumą: Jovani – Noriu šokt [vinyl / LP] (2024) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Kylie Minogue – My Oh My 7” Vinyl [vinyl / LP] (2024)

 
Informacija apie singlą: Kylie Minogue – My Oh My 7” Vinyl [vinyl / LP] (2024) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Kylie Minogue – Tension – Vinyl (Green Fluorescent, 7", 45) [vinyl / LP] (2023)

 

Informacija apie singlą: Kylie Minogue – Tension – Vinyl (Green Fluorescent, 7", 45) [vinyl / LP] (2023) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Kylie Minogue - Lights Camera Action 7” Vinyl [vinyl / LP] (2024)

 
Informacija apie singlą:  Kylie Minogue - Lights Camera Action 7” Vinyl [vinyl / LP] (2024) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Various - Bravo The Hits 2024 [vinyl / 4LP] (2024)

 
Informacija apie albumą: Various - Bravo The Hits 2024 [vinyl / 4LP] (2024) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Linas Adomaitis – Stebuklas [vinyl / LP] (2024)

 
Informacija apie albumą: Linas Adomaitis – Stebuklas [vinyl / LP] (2024) 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 85: vėjas suvėlė man plaukus - vaje, vaje...

 

Sveiki, skaitytojai ir praeiviai internete,

 

Kaskart pristinga kokių nors nepasikartojančių pozityvių minčių, tad šįkart pasidalysiu, jog tokio vėjo mano pūkiai ant galvos seniai nematė. Galėjo šiandienos vėjas viską nunešti, kaip nunešė mūsų prabangias miestų egles, reklamų plakatus ir plastiko sudaigstytas, medžiuose ir miesto architektūroje pritvirtintas lemputes.

 

Kai kas girdėjo neregėtą reiškinį – Kalėdinį griaustinį ir žaibus. Nemačiau. Tiesa, tuo metu, matyt, dirbau, tačiau visgi dangus maišosi su žeme ir vis tiek gyvename taip, kaip gyvenome; vyrų barzdos ir toliau auga taip, kaip paprastai auga vasario ar spalio mėnesį ir nieko nenutinka; šie vėjai susuka mūsų kasdienybę į anekdotines susireikšminimo sceneles, kuriose galima arba paklysti, arba tiesiog juoktis, slepiant dantis į saują, kad protezų vėjas neišpūstų. Arba plombų.

 

Pastaruoju metu sapnuoju neįtikėtinai ryškius sapnus. Dažnai maginio elemento istorijas, pats mirštu ir vėl sapnuose atgimstu, vėl mirštu ir vėl atgimstu. O kai sapne numirštu ir ištariu sau, kad „va, ir čia galima numirti“, vis tiek toliau gyvenu, lyg niekas niekada nesibaigtų. Tokiomis tamsiomis naktimis kaip šį gruodį, kai nosies nesinori kišti į lauką, juk irgi savotiškai esame saugiai palaidoti storų debesų ir vėjų, krentančių milžiniškų eglių, bet nemirę, pamiršę šį procesą.

 

Raitosi, oi, kaip smagiai raitosi vyrų ūsai ir patys tampa kalėdinėmis eglėmis, nešiojamomis ir išmaniomis. Bandau prisiminti vaikystę ir visada man barzdos ir ūsai asocijavosi su senatve ir negražumu, nes tik nusiskutęs vyras yra tvarkingas vyras. Dabar tai nemanau, pasižiūriu aš į šias fotografijas šį vėjuotą vakarą ir galvoju: kaip gerai, kad viskas, ką maniausi jau supratęs ir nusistatęs, keičiasi. Argi tai nenuostabu?

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Blitz" / "Blitz"

 Sveiki,

 

Visame pasaulyje pripažintas garsusis režisierius Steve McQueen niekada nebuvo mano mėgstamas, nors tenka pripažinti, kad geriausius jo darbus, pvz., „Alkis“ (2008), „Gėda“ (2011), „12 vergovės metų“ (2013) ir net man patikusį dinamišką keršto trilerį „Našlės“ (2018), paliko įspūdį. Visi darbai pasižymėjo kruopštumu, preciziškumu ir universalumu, todėl dažnai buvo nominuojami žymiausiuose kino apdovanojimuose. Tiesą sakant, nežinojau, ko tikėtis iš naujausio jo filmo „Blitz“ (angl. Blitz) (2024), kuriame pasirodo airių kilmės mano pamėgsta aktorė Saoirse Ronan, bet atsiliepimų jau iki seanso pastebėjau gana prieštaringų.

 

Filmo istorija remiasi Antrojo pasaulinio karo metais kontekste iš tikrųjų vykusiais įvykiais. Nors filmo istorija išgalvota, tačiau tuo metu, kurio laiką vaizduoja filmas, vokiečiai iš tikrųjų bombardavo Londoną. Dėmesio centre – baltaodė motina Rita (aktorė Saoirse Ronan) ir jos mažametis maišytos rasės sūnus George (Džordžas). Kitaip, tikriausiai, ir negali būti, nes McQueenui kine svarbiausias elementas yra įtraukti kuo daugiau istorijų apie juodosios rasės asmenis ir pakviesti kuo daugiau aktorių, kurie perteiktų nebūtinai autentiškus ir istoriškai įmanomus dalykus. Šįkart filme išvysite antraplaniame vaidmenyje ir dainininką Benjamin Clementine.

 

Taigi motina Rita išsiunčia iš pavojingo Londono sūnų į internatinę saugesnę prieglaudą, kol nurims neramumai, o pati dirba bombų fabrike su kitomis moterimis. Užsispyręs ir patyčias dėl rasės kenčiantis Džordžas iššoka iš traukinio ir leidžiasi į pavojingą kelionę namo, kol motina namuose, krentant bomboms, daro viską, ką gal tuo metu į neviltį puolusi motina...

 

Tai kelionės grįžimo namo motyvas, o dar ir vaiko, krentant bomboms. Atrodytų, lyg ir drąsu ir skamba jaudinančiai, tačiau nesujaudino. Tai priminė Disnėjaus stiliaus kino sugestiją, kada kokia Lesė grįžta per visą šalį ir pabaigoje palaižo šeimininkui rankas, visi išspaudžia ašaralę. Jau kadaise nebemėgstu tokių filmų, o McQueen fokusas visgi vaizduoti vaiko didvyriškumą ir ištvermę, suherojinti dėl rasės ir karo išbandymų man šiuo atveju priminė tuos didaktinio pobūdžio filmus, kur būtinai žiūrovas pražiodinamas ir jam supilamas visas vertybinis privalomasis pašaras.

 

Filmas patetiškas, dekoratyvus ir nekonstruktyvus. Moterys, aprengtos 5 dešimtmečio „stiprių moterų“ įvaizdžiu pasidažiusios sukasi vyrų vadovaujamame ceche ir atrodo, kad tuoj sustos ir nusifilmuos kokiame feministiniame Katy Perry vaizdo klipe – ne, neveikia man šis pabrėžiamas dekoras, perspausta patetika, bet galbūt dar labiau nepatiko sutrūkinėjusi dvisiužetė linija: po gabalėlį lipdant ir pasakojant motinos išgyvenimus ir namo it koks Oliveris Tvistas nuotykius patiriantis didvyriškumo nestokojantis Džordžas (kai tuo tarpu mūsų šiuolaikiniai vaikai iki mokyklos negali nueiti, nes „kimba į širdį“, panika, depresija, krenta ant žemės – toli jiems iki Džordžo). „Blitz“, sakyčiau, režisieriui nepavyko, jis pasidavė klišėms, prarado gylį ir jaudulį, tapo parodomuoju auklėjamuoju patetiško kino kūrėju. Norisi tikėti, kad ši nesėkmė tik išimtis. Bent jau katinas, miegojęs būsimo mirtininko pašonėje, buvo išneštas iš griuvėsių, galėjau ramiau miegoti.

 

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 6.2

 

Jūsų Maištinga Siela

Matematika. Aukso pjūvio seka (Aukso pjūvis) / Fibonačio seka / dieviškumas / formulė / paaiškinimas

 

Sveiki,

 

Harmoninio virpinimo žemėlapis. Taip veikia muzika, o iš tiesų, taip veikia viskas aplinkui.

 

Spirale vaizduojami muzikiniai intervalai ir jų tarpusavio ryšiai konkrečioje harmoninėje arba derinimo sistemoje. Schemos centre yra pagrindinis tonas (C), kurio dažnis didėja dvigubai kiekvienoje oktavoje.

 

Su kiekvienu intervalu taip pat siejamas konkretus matematinis santykis, kurį pirmą kartą apskaičiavo Pitagoras. Jis atrado, kad dviejų intervalą sudarančių natų santykis visada būna 2:1. Tobulos penktos santykis yra 3:2, o tobulos kvartos - 4:3. Pitagoras sujungė šiuos intervalus ir sukūrė kitas natas, kad sudarytų didžiąją gamą. Jo matematinių skaičiavimų dėka gimė muzikos teorija.

 

Visi dažniai, nesvarbu, ar tai garsas, šviesa, planetų judėjimas ir pan., gali būti siejami su šiais ciklais. Tas pats spiralės raštas pasikartoja visur gamtoje: mūsų DNR, augaluose, galaktikose, oro sąlygose... taip pat ir muzikoje. Spirale – tai pasikartojimas, bet kartu ir sukaupta patirtis, įkūnijanti pagrindinius kūrimo ir augimo procesus.

 

Fibonačio seka yra nepaprastai įdomi ir plačiai gamtoje pasikartojanti skaičių seka, turinti daugybę įdomių pritaikymų įvairiose srityse.

 

Ką galima sukurti pagal Fibonačio seką?

 

Menas ir architektūra.

 

Aukso pjūvis: Santykis tarp dviejų iš eilės einančių Fibonačio skaičių artėja prie aukso pjūvio, kuris laikomas estetiškai patraukliu ir dažnai naudojamas menininkų ir architektų.

Spiralės: Fibonačio skaičiai gali būti naudojami kuriant spirales, kurios panašios į natūraliai pasitaikančias spiralės, pvz., sraigės kriauklėje ar galaktikų spiralėse.

Kompozicijos: Dailininkai ir fotografai naudoja Fibonačio skaičius ir aukso pjūvį, kad sukurtų harmoningas kompozicijas.

 

Gamta.

Augalai: Daugelio augalų lapų išsidėstymas, šakų šakojimasis atitinka Fibonačio seką. Saulėgrąžų sėklos išsidėsčiusios pagal Fibonačio spiralę, o ananaso žvynai sudaro Fibonačio skaičių raštus.

Gyvūnai: Kai kurių gyvūnų kūno proporcijos atitinka aukso pjūvį.

 

Informatika.

Algoritmai: Fibonačio skaičiai naudojami įvairiuose algoritmuose, pvz., paieškos algoritmuose.

Skaitmeninis menas: Kompiuterinė grafika ir fraktalai dažnai naudoja Fibonačio seką kuriant sudėtingus ir estetiškai patrauklius vaizdus.

 

Finansai.

Techninė analizė: Fibonačio lygiai naudojami finansų rinkose siekiant nustatyti potencialias palaikymo ir pasipriešinimo zonas.

 

Muzika.

Kompozicijos: Kai kurie kompozitoriai naudoja Fibonačio seką kurdami muzikines kompozicijas.

 

Menas: Leonardo da Vinci savo paveiksluose, tokiuose kaip „Mona Liza“, naudojo aukso pjūvį.

Architektūra: Partenonas, Egipto piramidės – šiuose statiniuose galima rasti aukso pjūvio proporcijų.

 

Fibonačio seka lietuvių kalboje dažniausiai vadinama būtent taip. Tai yra labiausiai paplitęs ir tiksliausias šios sekos pavadinimas, nes ji pavadinta italų matematiko Leonardo Pisano, pravarde Fibonačio, garbei. Nors nėra kitų oficialių ir plačiai vartojamų sinonimų, kartais galite išgirsti variantų.

 

Aukso pjūvio seka. Šis pavadinimas atsirado dėl to, kad santykis tarp dviejų iš eilės einančių Fibonačio skaičių artėja prie aukso pjūvio, kuris yra matematinė konstanta, dažnai siejama su grožiu ir harmonija. Fibonačio skaičių seka – tai yra tiesioginis vertimas iš anglų kalbos ir taip pat tiksliai apibūdina šią seką.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Andrea Bocelli – Les Feuilles Mortes / Tatiana Eva-Marie ft. Vinny Raniolo – Autumn Leaves [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

 

Dievai, kokia gruodžio praėjo pilka ir juoda savaitė. Tokius orus dar menu iš vaikystės ir jie buvo būdingi lapkričio mėnesiui, tačiau ne kelioms savaitėms iki Kalėdų, kada paprastai džiaugdavomės sniegu ir važinėdavome rogutėmis. Visgi kažkas tikriausiai su ta gamta vyksta ir keičiasi, todėl mane apniko vėlyvojo rudens nuotaikos ir prisiminiau seną dainą, atliekamą pačiomis įvairiausiomis kalbomis, bet žinomiausia ji prancūzų „Les Feuilles mortes“ ir anglų „Autumn Leaves“ kalbomis.

 

Sudėtinga šios dainos genezė, nes ji sukurta iš skirtingų niuansų. 1945 metais, iškart po Antrojo pasaulinio karo, muziką parašė vengrų kompozitorius Joseph Kosma baletui. Galiausiai prancūzų poetas Jacques Prévert parašė pagal šią melodiją žodžius pavadinimu „Les Feuilles mortes“, o pirmąkart garsiąją prancūzų šansono stiliaus kūrinį įdainavo ir išleido 1949 metais Yves Montand, netrukus pasirodė ir angliška versija „Autumn Leaves“, kurią pirmąkart atliko Johnny Mercer, kūrinys tapo tarptautiniu mastu puikiai žinomas ir naudojamas plačiai filmų garso takeliams. Kūrinys toks populiarus, kad jį įrašė ir atliko beveik visi, kurie netingėjo: Edith Piaf, Patricia Kaas, Michael Buble, Dalila, Mireille Mathieu... Daugybę versijų galite pasiklausyti YouTubėje ir jos visos savaip geros ir savaip jaudina. Šiandien noriu pasidalyti italų tenoro Andrea Bocelli versija ir gal kiek mažiau kam žinomais šiuolaikiniais džiazo atlikėjais Tatiana Eva-Marie ir jai pritariančiu Vinny Raniolo angliška versija – pastarasis jaukus gyvo garso atlikimo įrašas man buvo atradimas!

 

Tatiana Eva-Marie gimė 1985 metais šveicarų ir rumunės šeimoje, šiuo metu dainuoja ir gyvena JAV. Ji dažnai vadinama „gipsy-jazz warbler“ (čigoniško džiazo lakštingala) ir yra laikoma tarptautine 1930-ųjų Paryžiaus muzikos atstove. Jos kūryba sulaukė didelio pripažinimo tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek ir Europoje. Ji ne tik atlieka dainas, bet ir vadovauja savo grupei Avalon Jazz Band. Jos balsas dažnai apibūdinamas kaip švelnus ir žavus, o jos pasirodymai pasižymi energijos ir entuziazmo pertekliumi. Tą tikriausiai ir pajusite jos besiklausydami.

 

Andrea Bocelli gimė 1958 metais ir garsiausio italų ir viso pasaulio tenoro tikriausiai pristatyti nereikia, nes jis ne kartą koncertavo Lietuvoje ir jis yra vienas labiausiai atpažįstamų pasaulio vyrų balsų. Savo prancūzišką šansono versiją atlikėjas išleido 2006 metais ir įtraukė į savo albumą „Amore“. Pasiklausykime abiejų versijų.

 

Andrea Bocelli – Les Feuilles Mortes

[žodžiai / lyrics]

 

Oh, je voudrais tant que tu te souviennes

Des jours heureux où nous étions amis

En ce temps-là, la vie était plus belle

Et le soleil plus brûlant qu'aujourd'hui

Les feuilles mortes se ramassent à la pelle

Tu vois, je n'ai pas oublié

Les feuilles mortes se ramassent à la pelle

Les souvenirs et les regrets aussi

Et le vent du Nord les emporte

Dans la nuit froide de l'oubli

Tu vois, je n'ai pas oublié

La chanson que tu me chantais

C'est une chanson qui nous ressemble

Toi tu m'aimais, et je t'aimais

Nous vivions tous les deux ensemble

Toi qui m'aimais, moi qui t'aimais

Mais la vie sépare ceux qui s'aiment

Tout doucement, sans faire de bruit

Et la mer efface sur le sable

Les pas des amants désunis

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

La, la, la, la

Mais la vie sépare ceux qui s'aiment

Tout doucement, sans faire de bruit

Et la mer efface sur le sable

Les pas des amants désunis

 

Tatiana Eva-Marie x Vinny Raniolo – Autumn Leaves

[žodžiai / lyrics]

 

The falling leaves

Drift by the window

The autumn leaves

Of red and gold

 

I see your lips

The summer kisses

The sunburned hands

I used to hold

 

Since you went away

The days grow long

And soon I'll hear

Old winter's song

 

But I miss you most of all

My darling

When autumn leaves

Start to fall

 

Since you went away

The days grow long

And soon I'll hear

Old winter's song

 

But I miss you most of all

My darling

When autumn leaves

Start to fall

 

Jūsų Maištinga Siela