Šios dienos citata: rašytojas Alessandro Baricco apie rašymą ir bėgimą

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Rašymas dabar yra natūralus įprotis. Galima tai palyginti su bėgimu. Daug žmonių mėgsta bėgioti. Tai padeda pajausti kūną, pusiausvyrą. Lygiai taip daug žmonių mėgsta rašyti. Kūrybinio rašymo kursai gali padėti atrasti tą pusiausvyrą, judesius, daryti tai su kitais tą patį mėgstančiais žmonėmis. Yra žmonių, rungtyniaujančių olimpinėse žaidynėse, jie turi trenerius, techninį personalą, kurie padeda daryti tai profesionaliai. Lygiai tas pats vyksta su rašymu. Yra žmonių, kurie svajoja tapti profesionaliais rašytojais, tiems žmonėms naudinga turėti trenerius, kurie gali padėti suprasti, kur yra jų stipriosios pusės.“ Alessandro Baricco.

 

Vis galvojau, kur dingo italų rašytojas A. Baricco. Mano kadaise pamėgtas rašytojas, kurio didžiumą dalį lektūros esu skaitęs su didžiuliu pasimėgavimu. Šiemet po itin didelės pertraukos pasirodys jo vesterną primenantis naujausias romanas „Abelis“. Laukiam.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Phil Collins – Against All Odds (Take A Look At Me Now) [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki,

 

Pastaruoju metu mano galvoje skamba sena Phil Collins (g. 1951) baladė „Against All Odds (Take a Look at Me Now)“. Sunku pasakyti kodėl, tačiau skamba, nors tu ką. Phil Collins gimė Didžiojoje Britanijoje, Vakarų Londone, kuriame ir pradėjo savo meninę veiklą. Kaip pats teigia, būgnus mušti pradėjo jau penkerių, taip pat intensyviai lankė dramos vaidybos pamokas ir 19 metų jau kine ėmė kurti rimtus vaidmenis. Šiaip atlikėjas įvairiapusė asmenybė, daug ką gyvenime išbandęs, bet ryškiausiai momentai tikriausiai buvo darbas kine, solo atlikimai bei buvo svarbus ir nepamainomas grupės „Genesis“ narys.

 

Devintajame dešimtmetyje Phil Collins šovė į viršūnes ir per savo karjerą sukūrė net septynis labai didelius hitus, o viena iš ankstyvesniųjų solo hitų tapo „Against All Odds“. Pastarasis įrašytas 1984 metais buvo skirtas tuo pačiu pavadinimu sukurtam vaidybiniam filmui. Daina beregint greit išpopuliarėjo ir tapo atlikėjo viena iš vizitinių kortelių. Atlikėjas per savo karjerą sukurs aštuonis solo albumus ir visi daugiau ar mažiau bus populiarūs. Kūrinys daug kur pasiekė pirmąsias populiarumo pozicijas, o pagal pardavimus auksiniu tapo tokiose šalyse kaip Lenkija, Danija, Italija, Ispanija, JAV, o Didžiojoje Britanijoje – platininiu. Galinga baladė skamba apie laiką ir meilę po to, kai subjektas nebeturi jau ko prarasti ir kalba savo tariamai/tariamam mylimajam apie tai, kad jis neteko geriausio. 2000 metais dainą perdainuos garsioji Mariah Carey su tuo metu itin populiaria airių muzikos vaikinų grupe „Westlife“, daina taip pat bus pastebėta. Ją 2005 metais atliks populiarusis pirmojo „X-faktoriaus“ nugalėtojas Steve Brookstein. Šiandien pasiklausykite ir jūs.

 

Phil Collins – Against All Odds (Take a Look at Me Now)

[žodžiai / lyrics]

 

How can I just let you walk away?

Just let you leave without a trace?

When I stand here taking every breath, with you, ooh

You're the only one who really knew me at all

How can you just walk away from me

When all I can do is watch you leave?

'Cause we've shared the laughter and the pain and even shared the tears

You're the only one who really knew me at all

So take a look at me now

Oh, there's just an empty space

And there's nothing left here to remind me

Just the memory of your face

Ooh, take a look at me now

Well, there's just an empty space

And you coming back to me is against the odds

And that's what I've got to face

I wish, I could just make you turn around

Turn around and see me cry

There's so much I need to say to you, so many reasons why

You're the only one who really knew me at all

So take a look at me now

Well, there's just an empty space

And there's nothin' left here to remind me

Just the memory of your face

Now take a look at me now

'Cause there's just an empty space

But to wait for you, is all I can do

And that's what I've gotta face

Take a good look at me now

'Cause I'll still be standing here

And you coming back to me is against all odds

It's the chance I've gotta take

Take a look at me now

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Charlers Caleb Colton apie gyvenimo sunkumus ir jų įveikimą

 

Sveiki,

 

„Visus sunkumus galima nugalėti ne kovojant su jais, o pakylant aukščiau jų“. Charles Caleb Colton (1777–1832). Šitokius žodžius pasakė ekstravagantiškasis anglų dvasininkas, rašytojas ir aistringas kolekcionierius. Coltonas ypač išgarsėjo savo aforizmais, kuriuose sugebėdavo glaustai ir taikliai apibūdinti žmogaus prigimtį, visuomenę ir gyvenimą. Kai kurie jo aforizmai tapo sparnuočiais posakiais, pavyzdžiui, „Kai neturi ką pasakyti, nieko nesakyk“. Coltonas buvo žinomas dėl savo ekscentriško gyvenimo būdo. Jis keliavo po Europą, rinkdamas meno kūrinius ir antikvarinius daiktus. Jo gyvenimas buvo kupinas pakilimų ir nuosmukių, o paskutiniai jo gyvenimo metai buvo praleisti skurde.

 

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Kotryna Zylė "Mylimi kaulai"

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“ – Vilnius: Aukso žuvys, 2024. – p. 192.

Sveiki, skaitytojai,

 

Jau seniai galvojau susipažinti su viena įdomiausių vaikams ir paaugliams rašančių rašytojos Kotrynos Zylės (g. 1986) literatūra. Pasitaikė puiki proga, nes autorė šiemet pristatė suaugusiems skirtą pirmąjį savo kūrinį pavadinimu Mylimi kaulai, kurį išleido leidykla Aukso žuvys, o knygos viršelį ir knygos pradžios iliustracijas sukūrė Bernardas Burba. Tiesa, pavadinimas man ne itin patiko, nes pernelyg asocijuojasi su 2009 metais romano Numylėtieji kaulai ekranizacija (rež. Peter Jackson), tačiau sąsajų su pastaruoju kūriniu beveik neturi.

 

Šioje, atrodo, neeilinėje knygoje rasite sukurtą unikalų pasaulį, kuris nebus į nieką kitą panašus, ką esate skaitę. Išties Kotryna Zylė pasižymi labai lakia fantazija, nors ir nesunku suprasti jos savito pasaulio kūrimo techniką. Pagrindinė Mylimi kaulai veikėja – Ona, kuri, tiesa, ir pasakoja savo dienas nuo vaikystės iki mirties akimirkos, perbėgdama per svarbiausius savo gyvenimo įvykius ir vyrus. Ona gyvena alternatyvioje išgalvotoje tikrovėje, kuri iš dalies panaši į šiuolaikinį Vilniaus miegamųjų rajonų (Pašilaičiai, Lazdynai, Viršuliškės, Justiniškės, Fabijoniškės) tikrovę, o iš kitos – kaimiška vietovė, persmelkta folklorinio pasaulio kultūriniais-istoriniais elementais. Kaimo ir miesto erdvių hibridizacija pasireiškia tuo, kad žmonės daugiabučiuose gyvena su vištomis, ožkomis, karvėmis ir kiaulėmis. Šioje tikrovėje tvartas ir žmonių namai persipynę, o liftais važinėja tiek žmonės, tiek gyvuliai. Negana to, autorė dar įpina ir piemenėlių bei Kerdžiaus veikėjus, priartindama prie XIX-XX amžiaus lietuvių literatūros temas, problemas ir įvaizdžius. Akivaizdi aliuzija į kultinius lietuvių literatūros autorius, visų pirma, Vincą Krėvę-Mickevičiųs ir jo apsakymą Skerdžius, Kazio Borutos Jurgio Paketurio klajones ar iš dalies ir tą patį Baltaragio malūną. Tiesa, autorė neimituoja ankstesniųjų autorių, tačiau aiškiai kaip ankstesnieji remiasi ir savaip pertransformuoja lietuvių liaudies folklorinius pasakojimo motyvus, kurie romane yra vienas svarbiausių savito pasaulio vaizdavimo elementų.

 

Onos tėvas – troleibuso vairuotojas, atrodo, jog menamo miesto priemiesčiuose viskas vyksta mums suprantama logikos seka, tačiau ją papildo pirčių, užkalbėjimų, raganų ir demonų, Močių ir bitininkų, gydimo šlapimu, pranašų ir siautėjančių anarchistų pasauliai, kurie suprojektuoja senojo ir moderniojo, kaimiškojo ir miestietiškos kultūros sankirtą. Visgi romane nusveria folklorinis motyvas, jam ir skirta daugiausia dėmesio. Ar galima sakyti, kad Kotryna Zylė naudoja magiškojo realizmo rašymo stilių? Iš dalies, nors tik tiek, kiek tos magijos ir mistiškumo gali suteikti lietuvių liaudies prietarai ir apeigos. Nemažai esama ritualinių švenčių su pagoniškaisiais motyvais elementų, įterpiant kalendorinių švenčių (Kūčios, Ilgės (Vėlinės), Užgavėnės ir kt.) reikšmingumą, kas, savaime aišku, įgalina ciklinio laiko struktūras, primenančias mūsų senolių kiek kitokį laiko ir gyvenimo prasmės pajautą. Neretai šventės perteiktos taip pat hibridiškai jungiant krikščioniškojo ir baltiškojo pagoniškojo kultūros elementus, prasmę ir akcentą suteikiant visgi pagoniškajam. „Užkasam lukštus ir išėdas keturiuose Piemenėlių namų kampuose, nuo žaibų ir perkūnijos. Vaikai pašnibždom burba Dundulio vardus, vis kuris nesusilaikęs pamini tikrąjį, tada kiti ima kumščiuotis, dabar mums galas, visus nutrenks ir iščirškins, liks tik kauliukai su apsvilusiom mėsytėm (p. 52).“

 

Romane esama panaudota ir kitų kultūrinių perfrazavimo motyvų, pavyzdžiui, garsiosios pasakos Jonukas ir Grytutė, vokiečių Brolių Grimų pasakos pritaikymas, kada ragana grobė rajono vaikus, o kartu pagrobė ir Alės sūnų Anuprą, kad juos atšertų ir galėtų vėliau suėsti. Būtent šis detektyvinis intertekstualusis inkliuzas man visame romane labai patiko ir įsiminė. „Gretimam kambary ūžia krosnis, prie jos kalnas malkų, visame bute beprotiškai karšta, tikra pirtis, ant cementinių, lentomis taip niekada ir neišklotų grindų mėtosi nuodėguliai, šiukšlės, apsmilkę batai, skudurai, smulkūs, iki galo nebaigti graužti kauleliai ir pieniniai dantys (p. 85).“

 

Kotryna Zylė

Pereinant prie Onos gyvenimo, tenka pripažinti, jog Ona iš tikrųjų įdomi tik tiek, kiek ją įdomią padaro josios gyvenimo vyrai. Akivaizdu, jog Šventuoju vadinamas Lukas (aliuzija į krikščioniškąjį apaštalą Luką), kuris gydo savo šlapimu rajonų gyventojus, yra tikroji Onos meilė, tačiau nutinka neįtikėtinai absurdiškas dalykas – jis pasako Onai laimingą nacionalinio loterijos bilieto numerį ir ji laimi ne aukso puodą, o jaunikį bitininką Miką. Pastarasis tampa josios tikruoju santuokiniu vyru, tačiau kita Onos problema – ji negali susilaukti vaikų, todėl pamažu išstorėja ir tampa Mote, t. y. visų motina guodėja, pribuvėja. Vis galvojau, ką iš tikrųjų galėtų reikšti santuoka iš loterijos? Autorės gan keistokas pasirinkimas išspręsti Onos vienatvės klausimus. Iš vienos pusės juk romanas turi feministinių gairių. Motė simbolizuoja matriarchatinį pasaulio valdymo modelį, o Ona pamažu užima ankstesniosios Motės poziciją, tačiau kartu yra neveiksni kovoti už savo meilę ir laisvai pasiduoda Luko atstumiama ir kaip kokia prekė atiduodama loterijoje. Persimaišiusioje patriarchaliniame ir matriarchatiniame įtakų pasaulyje Ona blaškosi ir dažnai atrodo, kad eina pavėjui be jokio didesnio pasirinkimo, kitaip sakant, kaip kokios Žemaitės Katrė iš apsakymo Marti, priima likimą kaip duotybę.

 

Galiausiai vyrai po mirties Onai nemiršta, ji jų kaulus išsikasa ir laiko namuose. Regi raganos spjūviu apakusia balta akimi jųjų vėles, tęsia jų egzistenciją savaip. Man regis, visas romanas persmelktas Giltinės, mirties kultūros. Nuo pat romano pradžios Oną lydi netektys ir mirtys, galų gale ir pati laukia mirties. Mirtis kaip esminis gyvenimo dėmuo, dažnai liūdinantis, atnešantis depresiją, ašaras, tačiau Ona negalėdama pergalėti savo likimo bando pergalėti pačią mirtį, todėl švęsdama su mirusiųjų vyrų palaikais šoka savo danse macabre, išgyvendama ir savo pačios laikinumo suvokimą. Kitą vertus, Kotryna Zylė mirtį perteikia ne iš krikščioniškosios tradicijos, bet iš pagoniškosios. Laidojimo apeigos, pirtis ir mirusiojo plovimas yra sena lietuvių atsisveikinimo apeigų dalis, (turint galvoje, kad dabar dažnai matome tik urną laidojimo namuose), Zylė tarsi primena Sauliaus Kondroto romaną Žalčio Žvilgsnis, kuriame neįtikėtinai sodriai perteikiama ilga laidojimo pirtyje ceremonija. Tiesa, pirtis kūrinyje Mylimi kaulai itin labai svarbi vieta, nes čionai suteka gyvenimas ir mirtis, čionai priimami vaikai, o mirusieji paskutinįkart nuprausiami, čionai miršta ir pati Ona. Pirtis, kuri išgrynina, nuplauna, atpalaiduoja, dovanoja gyvastingumą, ji vėliau atsiima, pasiima. Išmoningai pavaizduota erdvė, pilna moterų ir vyrų atskirties, bet ir mistifikuota laumėmis ir raganomis pagal senuosius folklorinius pasakojimus.

 

Kitas svarbus romano dėmuo yra Kotrynos Zylės juslingumas. Aišku, galima sakyti daug ką apie turtingą veiksmažodinę kalbą, kuri iš dalies ateina iš folkloro ir senesniųjų liaudies raštų, bet labiausiai romane veikia skoniai ir kvapai, kitaip sakant, kūniškumas. Ypač motiniškasis ir moteriškasis kūniškumas, pavyzdžiui, besisunkiantis pienas iš spenelių ar tos pačios Luko šlapimo išskyros, duonos ir medaus, Kūčių patiekalų perteikiamas skonio pojūčiams būdingais nusakymais. „Įsikimbu turėklo, išplečiu šnerves, klausau jų juoko, balsų, uodžiu su dūmais nešamą sprandų ir plaukų kvapo aitrumą, sumaudžia papilvę. Aš iš kaulų, aš iš mėsos, iš kraujo, tvinksinčio veide ir paslėpsniuose, bet gyvenu lyg būčiau tik dvasia (p. 169).“

 

Manau, rašytojai Kotrynai Zylei pavyko sukurti originalų kūrinį, kuriame persipina kaimiškoji ir miestietiškoji, liaudies ir šiuolaikinis pasauliai, pagoniškoji ir krikščioniškoji kultūra. Knygos pabaigoje autorė dėkinga šviesaus atminimo religijotyrininkui ir etnologui Gintarui Beresnevičiui ir suprantama kodėl, nes Zylės vienas svarbiausių kūrybos bruožų yra etnologijos ir folklorinio pasaulio perkūrimas, pritaikymas meninei idėjai plėtoti ir perteikti. Man romanas skaitėsi sunkokai, dariau dideles pauzes. Pirmieji 70 puslapių buvo ganėtinai sudėtingi, nes visur teko susidurti su rašytojos savita logika ir kuriama eklektika, kol galiausiai ji tampa kuriamojo meninio pasaulio savastimi. Nepasakyčiau, kad romanas sužavėjo kaip, pavyzdžiui, Virginiją Kulvinskaitę, priešingai – teko su juo pasigrumti, tačiau pripažįstu jo unikalumą ir išskirtinumą.

 

Maištinga Siela   

Skaidrė: etnografija, liaudies folkloras, tautiniai drabužiai, ornamentika, architektūra, etnografiniai regionai, Mažoji Lietuva, patiekalai, žaidimai