Sveiki, kino gerbėjai,
Scanoramoje buvo rodomas vengrų
režisierės Ildikó Enyedi filmas „Mano žmonos istorija“ (angl. The
Story of My Wife) (2021). Pastaroji kino kūrėja smarkiai išgarsėjo
Berlyno kino festivalyje su savo sėkmingu filmu „Apie kūną ir sielą“ (2017),
kuris, beje, man irgi labai patiko. Naujausias filmas pastatytas pagal vengrų
rašytojo Milán Füst (1888-1967) sukurtą romaną, o jame nusifilmavo garsi
prancūzų aktorė Lea Seaydoux ir olandas Gijs Naber.
Beveik trijų valandų
filme pasakojama europietiška meilės istorija apie 1920-uosius metus. Klasikinis
variantas, kai jūrų laivų kapitonas Džeikobas kalbėdamasis su draugu restorane
praneša jam, kad ves pirmą pro užeigos duris įėjusią moterį, nes pagaliau
suprato, kad reikia vesti. Didelių lūkesčių į žmoną nedėtų, nes didžiąją laiko
dalį vis tiek praleistų jūroje, jam tik svarbu, kad žmona jam būtų ištikima.
Galiausiai jis susipažįsta su Lize, kuri iškart po savaitės sutinka už jo
tekėti. Tiesą sakant, taip ir nutinka, tačiau kapitonas Džeikobas patenka į
pinkles, jis maniakiškai pradeda pavydėti žmonos, įtaria ją neištikimybe dėl
jos avantiūrizmo, kad net meta savo darbą, jog galėtų būti šalia jos...
Taigi visa likusi
istorija yra apie tai, kaip Džeikobas myli, nekenčia, seka ir bando susitaikyti
su Lizės nesąmonėmis, o galiausiai net išsiskirti nesėkmingai bandydamas įrodyti,
kad ji jam neištikima. Sakyčiau, pati istorija, nors ir labai gražiai bei
jausmingai nufilmuota, tačiau jai stinga natūralumo, gyvumo. Veikėjai, nors ir
elgiasi pagal XX amžiaus pradžios kultūrinius kanonus, bet atrodo bukai
stereotipiški. Filmas pavadintas „Mano žmonos istorija“, tačiau, kaip ir
romanas (įtariu, nes kitaip ir negali būti) yra perteiktas iš vyriškos perspektyvos.
Tad tiek ten tos žmonos istorijos, nes praktiškai ji neatskleista. Lizė –
gudri, klastinga ir manipuliuoti linkusi moteris. Atrodo, kad vyras tą žino,
supranta, tačiau pataikauja jos užgaidoms ir žaidimams. Džeikobas vaizduojamas
kaip naivus vyrelis, kuris priklausomas kaip kambarinis ciucikas nuo
žmonos, tad šios poros santykių anatomija primena visas „tradicinio vyro“ ir „tradicinės
moters“ klišes, kokias tik įmanoma atsekti anekdotuose, literatūroje ir masinės
kultūros erdvėse apie lyčių stereotipus. Tad nepasakyčiau, kad filmas sužavėjo,
sužiūrėjau jį nuo pradžios iki galo šiek tiek jausdamas, kad ši serialą
primenanti ekranizacija prailgo, tačiau iš esmės nieko nepasakė.
Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 40/100
Kritikų vidurkis: 6.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą