Nuotr. D. Umbraso. |
Sveiki,
„Rytas perone, laukiu aš
tavęs...“ Prisiminiau šią Rolando Janavičiaus dainą, o mano rytas prie kavos
puodelio apmąstant vakarykštę dieną. Vakar per Vilnių ir lietuvių socialinius
tinklus praūžė tiesiog didžiulis kiekis protestinių nuotraukų ir pasisakymų
prieš prancūzų rašytojo Romain Gary skverelio medžių kitimą. Apie tai,
kad žmonės vis labiau pamišę dėl medžių, jau rašiau labai seniai, nes tai labai
sveikintina. Ar kas nors pastebėjo, kad atsodinami dekoratyviniai medžiai jau
antras dešimtmetis užauga stebėtinai nykūs, nutriušę ir net ne į parko medžius
panašūs, o į kažkokius hibridinius modifikuotus nualintus krūmokšnius, mažai
kuo besiskiriančius nuo beskonių kapų plastikinių gėlių kompozicijų? Kaip tikras
medis gaivina miestą karštą vasaros dieną, aš nepasakosiu, atskiri moksliniai
tyrimai prieinami kiekvienam, kuris gali ir geba sumaigyti penkis žudžius į
googlę.
Visgi, atrodo, kad
vakarykštis susirinkimas, kuriame pasirodė ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė,
Rytis Zemkauskas, Laima Kreivytė bei kiti žymūs visuomenės veikėjai, nebeatrodo
kaip anuomet, kai vien tik žiniasklaidos nupiešti marginalai, dar ir vadinami
vatninkais, sąmokslo teorijų šalininkais, kai susikabinę gelbėdavo kokį nors
ąžuolą. Mielieji, rimtas reikalas ta miesto žalioji zona, tad man smagu, jog
tas žalias kampelis susilaukė tiek dėmesio, nes visa ši situacija apie bendrai
pakitusį vilniečių suvokimą apie miestą ir jo paveldą. Smagu, kad ir
klaipėdiečiams per Danės upės krantinės renovaciją prieš kelerius metus tik protestuojant
pavyko apsaugoti parko alėjos medžius ir dabar ten taip gražu ir vėsu karštą
dieną, ir absoliučiai netrukdo dainuojantiems fontanams bei vaizdui į „Meridianą“.
Kaip bus su tais medžiais
prie R. Gary paminklo, sunku pasakyti, tačiau piliečiai padarė tai, ką galėjo.
Jų valia išgirsta, o ar verslas darys pagal save, sunku pasakyti.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą