Sveiki, skaitytojai,
Kroatų režisierė Antoneta
Alamat Kusijanovic remdamasi 2017 metais savo trumpametražiu filmu sukuria
ilgametražį kūrinį „Murena“ (krot. Murina) (2021). Murena
– tai plėšri ir į ungurį panaši žuvis, gyvenanti tarp uolų, pastarąsias pagrindiniai
veikėjai gaudo ir skaniai valgo, tačiau toli gražu filmas ne apie murenų žvejybą,
šioji vingri ir sunkiai pagaunama žuvis tampa pasakojimo simboliu.
Tiesą sakant,
nesitikėjau, kad filmas taip greitai ims ir įtrauks, kad net pamiršiu laiką.
Atostogoms pasirinkta kino juosta tapo ne tiek pramoga, kiek gurmaniška ir
įvairias mintis papildančiu kūriniu. Istorija pasakoja apie jauną merginą
Juliją, kuri su despotu tėvu ir valios neturinčia motina gyvena Kroatijos
uolėtoje pakrantėje. Nuo pat pradžių matome, kad mergina labai užguita tėvo, ji
pasiuntinukė, o už lėtumą ir klaidas yra aprėkiama. Čionai atvažiuoja turtingas
tėvo draugas, kuriam šeima nori parduoti žemę, kad patys galėtų išsikelti,
tačiau turtuolis kažkada piršęsis Julijos motinai įneša nemažai sumaišties, nes
vėl įžiebia konkurencingą intrigą, o ir pačią Juliją įtraukia į erotizuotą
platonišką romaną. Tiesa, filmo anotacija siūlo vertinti simpatiją tėvo amžiaus
draugui ne tik kaip erotinį nuotykį, bet kaip ir simbolinį Julijos pabėgimą į
tą laisvąjį pasaulį nuo motinos ir tėvo...
Filme socialiniame
Kroatijos ekonomikos lauke vaizduojama šeima toli gražu neidiliška. Stebina tėvo
ir dukters santykiai. Šiurkštus ir išgerti mėgstantis tėvas tik progai
pasitaikius nuolat visaip smurtauja ir spaudžia Juliją. Natūralu, kad kyla
maištas ir Julija kaip kokia murena prigauta medžiotojo stengiasi ištrūkti, tad
visą savo neapykantą nukreipia prieš tėvą ir į pabėgimo viltis. Stebina ir
motinos infantilumas, užguitas erotiškumas ir negebėjimas pasipriešinti
patriarchaliniam šeimos modeliui, ji tyliai pritaria traumuojančiam vyro
auklėjimui ir dažnai nusuka akis į šalį.
Iš tikrųjų filmas
nagrinėja jauno žmogaus norą gyventi ne priespaudoje, troškimą pačiam rinktis
gyvenimo kelią. Taip pat užgriebia tėvų ir vaikų konfliktus, nepamatuotus
lūkesčius vaikams bei, aišku, smurtą. Filmas vietomis nepatogus, atrodo, kad žiūrovas
iš esmės yra priverstas gailėtis Julijos padėties, tačiau būtent toji toksiška
aplinka formuoja Julijos tvirtumą – ji nuostabi nardytoja, plaukikė ir murenų
medžiotoja, dažnai tėvo nuvertinama ir laikoma už tarnaitę. Šiame filme mažai
tėviškos meilės arba ji iškreipta tradicinių patriarchalinių elgsenos ir
įsitikinimo modelių, tad atrodo, kad vienintelis Julijos išsigelbėjimas yra
arba įtikinti motinos buvusį mylimąjį ją pasiimti, arba... nužudyti tėvą.
Filmas toks įtaigus, kad beveik pabaigoje galima pateisinti ir atsidusti, jog
Julija pasirenka tai, ką pasirenka.
Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 6.8
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą