Filmas: "Juodoji knyga" / "Black Book" / "Zwartboek"

Sveiki, kino gerbėjai,

Paskutiniu metu mano matytu filmų lobyną praturtino puiki Nyderlandų drama „Juodoji knyga“, kitur filmą galite rasti kaip „Juodoji užrašų knygelė“ (oland. Zwartboek) (2006), kurią galėjote išvysti ir filmų festivalyje „Scanorama“, o dabar tikriausiai tik nelegaliai per internetą. Na, pradėsiu nuo komercinio sakinio – tai pati brangiausia kada nors sukurta Nyderlandų kino juosta, o iš tikrųjų pigumu šis filmas toli gražu neblizga, tačiau mes turime „Vilniaus getą“, kuris ne ką prastesnis už „Juodąją knygą“.

Žinote, yra tiek daug sukurta kino filmų apie Antrojo pasaulinio karo baisimus, žydų persekiojimą, o kas paneigs, kad daugelis iš šių filmų tikrai puikūs, įtraukiantys ir pribloškiantys: „Pianistas“, „Vilniaus getas“, „Šindlerio sąrašas“, „Sofijos pasirinkimas“ ir vienas puikiausių A. Holland „Tamsoje“ ir, regis, dar ne kartą sulauksime puikių filmų apie šį ypač skaudų žmonijai laikotarpį. „Juodoji knyga“ pasakoja daugiau ar mažiau autentišką istoriją apie okupuotą Olandiją, kurioje vyksta žydų genocidas, bet tarp pačių nacių atsiranda dar ir tokių, kurie nori pralobti iš žydų turtų ir jiems padeda pabėgti, bet iš tikrųjų juos pasiunčia į mirtį ir apiplėšia. Vienai merginai pavyksta išgyventi ir ji patenka į pogrindį, tačiau dėka gerų savo fizinių duomenų ir iš karo išmokto šaltakraujiškumo ji infiltruojasi kaip meilužė į aukščiausias nacių instancijas, kad padėtų olandų antinacistiniam pasipriešinimui. Šiuo atveju filmas primena ir kitus filmus, tačiau tai nereiškia, kad šis filmas prastas.

Režisierius viename savo interviu užsiminė, kad jam rūpėjo sukurti filmą, kuriame pavaizduotų patį tikriausią personažų pavojų ne paties karo ir okupacijos metais, bet tuo momentu, kai atgaunama laisvė. Ką gi, jam pavyko, nes filmas pilnas manipuliacijų, pilnas sudėtingų, kone detektyvinės plunksnos vertos suveltos istorijos analizės. Čia pilna išdavysčių, saikingos erotikos, baimės, nuojautos, pavojų, karo vėliavų pasikeitimų ir, žinoma, žiaurumo. Džiugu, kad filmas nėra karinio pobūdžio, būtų labai nuobodu žiūrėti, kaip lėtai slenka frontas, kaip visi kapituliuojasi, juk sutikite, kur kas įdomiau vidinės intrigos, yrimas ir tai, kas balansuoja už širmos – tikrosios tiesios parodymas, kai visuomenė mano esant visai kitą tiesą. O tokių juk būta, būta ir neteisingai apkaltintų, parsidavėlių istorijos vertos ašarų... Tai ilga, nenuobodi, sudėtingos fabulos istorija su nuostabiais aktoriais, ypač Carice van Housten, kuri buvo tikrų tikriausias atradimas! Labai patiko jau ne kartą matytas Sabastian Koch. Mes, europiečiai, turime tiek daug puikių aktorių, kad tiesiog privalome jais didžiuotis! Puikus filmas, istorija, vaidyba. Neprailgo, nors ir pustrečios valandos.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Karen Silkvud" / "Silkwood"

Sveiki, kino gerbėjai,

Noriu pristatyti ir pakomentuoti seną neprastą filmą „Karen Silkvud“ (angl. Silkwood) (1983) – šiuo atveju, tai ne kokio miestelio pavadinimas, bet realiai egzistavusios moters pavardė. Filmas biografinis ir jis pasakoja apie Karen Silkvud (1946–1974), kuri buvo paprasta ir sunkiai besiverčianti daugiavaikė motina, dirbanti pavojingame fabrike su radioaktyviu plutoniu, patyrusi ne vieną nudegimą ir į viešumą iškėlusi kompanijos neadekvačius nesiskaitymus ne tik su savo darbuotojais, bet ir jų nuodijimais bei papirkinėjimais. 1974 lapkričio mėnesį, Karen Silkvud po susitikimo su žiniasklaida, grįžtant namo, pateko į avariją ir netikėtai žuvo. Manoma, kad prie šios autoavarijos prisidėjo kompanijos nusamdyti atitinkami asmenys, kurie nenorėjo, kad į viešumą išeitų jų juodi darbeliai...

Tikriausiai niekada gyvenime nebūčiau pamatęs šio filmo, jei ne Meryl Streep, kuri eilinį kartą, bet šįkart už Karen Silkvud vaidmenį, buvo nominuota „Oskarui“, o aš daugiau ar mažiau seku visus šios aktorės geriausius filmus. O filmas išties neprastas, nors iš tikrųjų šiek tiek slėgė žiūrint į devintą dešimtmetį, kuris dabar atrodo toks ribotas, skurdus ir net daug skurdesnis už tviskantį retro stilių – tai rokerių amžius! Nežinau, kiek Meryl Streep sudegino cigarečių šiam vaidmeniui, bet tikriausiai ne vieną bloką, nes vangiai pamatysi sceną, kur jos personažas Karen Silkvud neturi tarp pirštų smilkstančios cigaretės. O jau liesumas, o jau gražumo tos Meryl Streep būta – tiesiog pasigėrėjimas. Tą patį galiu pasakyti ir apie Cher, kuri atliko lesbietės Doly vaidmenį, nors jis antro plano personažas, tačiau taip pat nominuotas „Oskarui“. Iš tikrųjų baisiai atrodė tik tos baisiai išdarkytos šukuosenos – iškarpyti plaukai priminė nevalyvas ir pilnas blusų galvas, tačiau tokia buvo laikmečio mada. Filme pasirodo dar vienas garsus aktorius – Kurt Russell, tačiau jis man šiame filme nepasirodė itin įdomus...

Kadras iš filmo "Karen Silkvud".

Na, filmas įdomus savo medžiaga. Nors svarbiausias įvykis yra Karen kova su darboviete, tačiau labai daug dėmesio skiriama jos pačios gyvenimui – atskirta nuo vaikų, gyvenanti su meilužiu ir nuomojanti kambarį draugei, jos santykiai, nuotaikos – kartais atrodė, kad filmas šiek tiek vilkina pačią esmę, bet, kitą vertus, režisieriui rūpėjo aprėpti platesnę Karen Silkvud asmenybę ir, ką gi, jam iš tikrųjų pavyko. Graudūs ir žiaurūs paskutinieji kadrai, kurie nebepalieka jokių abejonių – puikiai papasakota istorija ir dar kartą puiki toji Meryl Streep. Nesigailiu žiūrėjęs. Patiko. Paliko tikrai neblogą įspūdį.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šeimos albumas: Rugpjūtis" / "August: Osage County"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart noriu pristatyti ir pakomentuoti ne taip seniai per Lietuvos kino teatrus persiritusią kino juostą „Šeimos albumas: Rugpjūtis“ (angl. August: Osage Country) (2013). Išties laukiau šio filmo labai seniai ir pirmai pasitaikiusiai progai nusprendžiau, kad jau laikas. Išties filmas nustebino, nors kažką panašaus ir derėjo tikėtis.

Visų pirma reiktų paminėti puikų siužetą – mane visada jaudina šeimyninės dramos, o ši nuostabi dar ir tuo, kad tai daugiavaikės šeimos albumas, kuriame visi personažai daugiau ar mažiau sužeisti, suluošinti gyvenimo nesėkmių, neištikimybės, netgi persipynusio incesto atvejo. Tai viena iš tų dramų, kurias galėtume pavadinti aukščiausiomis dramos briliantais, kada viskas joje dera. Filme pasirodo puikus aktorių kolektyvas, kuriems suteikiama galimybe parodyti savo aktorinį meistriškumą, kas paskutiniu metu vis rečiau ir rečiau suteikiama garsiems Holivudo aktoriams, kurių vaidybą užgožia veiksmas ir specialieji efektai. Žinoma, režisierius naudojasi labiausiai dviem aktoriais – nuostabiąja Meryl Streep ir vis rečiau kine bepasirodančia Julia Roberts. Abi aktorės už pasirodymą šiame filme gavo po „Oskaro“ statulėlės nominaciją ir, manau, nebe pagrindo, nes jų vaidyba išties įtikina, jaudina ir priverčia mirkčioti. Ypač nuostabi filme yra Meryl Streep – tikra „Oskarų“ veteranė, kuri pasirodo filmo pradžioje su vėžio iškankintu veidu ir tiesiog tą akimirką jau prarandi bet kokį realybės poveikį ir įsitrauki dėka šios puikios aktorės į filmą nuo pirmųjų akimirkų. Ne ką prasčiau pasirodė ir kitos ryškios žvaigždės – Evan McGregor, Chris Cooper, Margo Martindale ir kt. 

Kadras iš filmo "Šeimos albumas: Rugpjūtis".

Apskritai aktoriams neturiu jokių priekaištų, kaip neturiu jokių priekaištų ir režisieriui, scenarijui. Labai patiko ir filmo aplinka – kažkur karštame vienkiemyje, kur namai kvepia senatve ir tuo pačiu vaikystės prisiminimais, nuostabi filmo atmosfera, jaukus kiemas, kuriame motina ir trys seserys naktį, po žvaigždėmis, geria vyną, pykstasi ir tokiu būdu išreiškia viena kitai rūpestį – geras jausmas. Įdomu, kokioje valstijoje tai nufilmuota, nes iš esmės man priminė kitą filmą apie šeimos tragediją – „Kas graužia Gilbertą Greipą“ (1993), kurį rekomenduočiau visiems, kam patiko ir ši juosta. Apskritai esu labai patenkintas šiuo filmu ir nepagailėsiu aukštų ir puikių balų.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laisvas kritimas" / Freier Fall" / "Free Fall"

Sveiki, kinomanai,

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti vokiečių filmą „Laisvas kritimas“ (vokišk. Freier Fall) (2013). Tai tikriausiai viena geriausių dramų per paskutiniuosius metus, kuri be jokio preciziškumo ir pernelyg sureikšmintos erotikos pasakojo apie homoseksualių žmonių sunkumus. Siužetas gana klasikinis – du vyrai, policininkai, besitreniruojantys pratyboms, ima jausti vienas kitam šiltus intymius jausmus, tik bėda tame, kad vienas iš jų namuose turi besilaukiančią žmoną. Va, čia ir prasideda tikroji žmogaus vidinė drama, kuri balansuoja ant visiškos savo tapatybės sunykimo, atsakomybės ir naujų gyvenimo ribų bei kontūrų nustatymų.

Filmas išties geras. Pamaniau, kad bus lėkštas, pilnas sentimentalumo ir šiaip, net tikriausiai nebaigsiu žiūrėti. Užteko 10 menučių įsitraukti ir pagauti filmo polėkį, esmę ir įdomumą. Tai toli gražu ne lėkštas filmas, turintis profesionalius aktorius, o ne šiaip nuo gatvės, kaip neretai būna kuriant tokį filmą, surinktus homoseksualus. Smagu, kad režisieriui pavyko išvystyti tikrą dramą, žmogaus kančią, abejones, vidinius svarstymus, kovą tarp proto ir potraukio, kūniškumo ir sąžinės graužaties. Filmas vėlgi nieko nesistengia smerkti, moralizuoti ar įtikinti, o tuo labiau išplauti smegenis – tai irgi labai gerai, nes gero meninio filmo pareiga tik iškelti į viešumą problemą ir palikti ją spręsti žiūrovui. Panašiai nutiko ir su filmu „Laisvas kritimas“, kuris pilnas geresnio gyvenimo neišsipildymo, likimas pagrindinį personažą nuvedė į aklavietę, kai viskas prarasta ir nebėra iš ko rinktis. 

 

Kadras iš filmo "Laisvas kritimas".

Kitą vertus, klausimas – iš ko kyla tokių santykių susiklostymas? Ar ne iš tos pačios homofobijos? Nors Vokietija viena tolerantiškiausių šiuo klausimu šalių, tačiau policijos terpė gana mačistinė, todėl kontrastai filme ir pasaulėžiūrų skirtingumas itin svarbus. Aišku, viena skaudžiausių temų – vyro ir žmonos santykių ateitis, išryškėjus žmogaus seksualinei prigimčiai. O kas rytoj, kai rytojaus nebelieka? Sudėtinga, įtaigu, aistringa ir kartu viskas taip trapu. Patiko, paliko gero filmo įspūdį su gerais vokiečių aktoriais, smagu, kad jau kai kuriais matytais nebe pirmą kartą.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 7.5 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: Viešbutis "Didysis Budapeštas" / "The Grand Budapest Hotel"

Sveiki, kino gerbėjai,

Iš filmo „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ (angl. The Grand Budapest Hotel) (2014) tikėjaus labai daug. Prieš keletą metų matyta Wes Anderson kino juosta „Mėnesienos karalystė“ padarė tikrai gerą įspūdį, kad net norėjosi iš šio filmo dar aukštesnės kartelės, tačiau režisierius kuria jam įprasta maniera ir nebesistengia kažkuo itin nustebinti.

Wes Anderson iš esmės remiasi rašytojo Stefan Zweig knyga ir pasakoja istoriją, kuri vyko Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Kas jau kas, bet W. Adreson turi savo stilių, unikalų, maskaradinį, spalvingą ir šmaikštų. Jeigu filmą vertinti kaip komedijos žanrą – tai jis tikrai puikus ir unikalus, personažai hiperbolizuoti, rafinuotai šmaikštūs, net primenantys „Rožinės panteros“ pagrindinį personažą. Režisierius išties smaginasi viską šaržuodamas, spalvindamas ir margindamas daro, tai tikriausiai ir yra viso filmo perliukas. Čia humoras tampa neadekvačiai kitoks, savitas, unikalus, nebanalus, kitokios formos, o kurti komedijas kitokios formos, pritraukti ir sudominti – tai išties unikalus dalykas, tai rodo ir savitą W. Adreson pasaulio matymą.

Sunkiai kur pamatysime tiek daug puikių aktorių viename filme. Toks jausmas, kad režisieriui pavyko sukviesti vienus žinomiausių šių dienų aktorius, betrūko tik pačios Meryl Streep! Tokie žinomi aktoriai kaip Edvard Norton, William Defoe, Adrien Brody, Jude Law, Saorse Ronan, Tilda Swinton, Bill Murray ir, o dievai, gal ir nebevardinsiu, nes tikra aktorių antologiada, sutiko suvaidinti kad ir nedidelį lopinėlį vaidmens, bet vis tiek sutiko! Kitą vertus, nėra mažų vaidmenų, yra tik prastų aktorių. Daugelis aktorių buvo pasirodę ir filme „Mėnesienos karalystė“. Šįkart pagrindinės vadžios buvo patikėtos Ralph Fiennes, kuris man padarė neįtikėtiną įspūdį! Visada šį aktorių esu įpratęs matyti rimtą, susikaupusį, sudėtingo amplua vaidmenyse ir tikėtis, kad jis vieną dieną atliks komišką vaidmenį buvo tolygu laukti, kol kiaulės pradės skraidyti...

Aktoriai ir filmo režisierius per pristatymą.

O šiaip filmas tikrai geras, spalvingas, nors tenka pripažinti, kad režisieriui manęs nustebinti, priblokšti nebepavyko, netgi tikėjausi kažkokio pasakiško, didingo iš paties viešbučio vaizdo, būta prie to eita, tačiau, matyt, siužetas neleido išpūsti pernelyg didelio burbulo. Rekomenduoju kinomanams ir ne tik. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela